Kai nutrūksta ilgametis ryšys, iš naujo pasinerti į romantiškus santykius gana keblu – nelengva susipažinti, baisu pasitikėti, sunku derintis. Brandūs žmonės, kurių pirmoji santuoka subyrėjo, dažnai būna ne tik nusivylę, bet ir įgiję gyvenimiškos patirties, todėl nėra tokie atviri naujovėms kaip tada, kai buvo gerokai jaunesni. Jie tiesiog neįsivaizduoja, kur ieškoti naujo partnerio, juos gąsdina mintis, kad galbūt reikės leisti vakarus restoranuose ir baruose, kur jaučiasi nejaukiai, arba dar blogiau – pildyti anketas internete ir vaikščioti į aklus pasimatymus.
Iš naujo įsimylėti tą, kurį pažįsti jau daugelį metų, o galbūt net kažkada žavėjaisi, – viliojanti perspektyva, galinti būti naujų, kokybiškų ir ilgalaikių santykių pradžia.
Nuspėjama romantika
Kai iš naujo, po daugelio metų pertraukos, vėl bendrauti pradeda žmonės, kurie vienas kitą pažįsta seniai, kuriuos sieja draugai, patirtys, prisiminimai, kurie augo ir brendo kartu įveikdami panašius iššūkius – nesvarbu, egzaminų baimę ar konfliktus su mokytojais, bendraamžiais, peršokamas sudėtingas derinimosi vieno prie kito etapas, neišvengiamas, kai pradeda susitikinėti suaugę žmonės.
Buvusiems bendramoksliams ar vaikystės draugams megzti romantiškus santykius paprasta: nereikia galvoti, kaip bendrauti, baimintis, kad bus klaidingai suprasti žodžiai ar veiksmai, nėra prasmės nertis iš kailio norint padaryti įspūdį.
Buvusiems bendramoksliams ar vaikystės draugams megzti romantiškus santykius paprasta: nereikia galvoti, kaip bendrauti, baimintis, kad bus klaidingai suprasti žodžiai ar veiksmai, nėra prasmės nertis iš kailio norint padaryti įspūdį. Abiem yra suprantami juokai, pažįstami gestai, žvilgsniai, veido išraiškos. Bet turbūt maloniausia, kad tas jaunystės laikų berniūkštis mato ne pavargusią, nusiminusią, netobulų formų moterį, o mielą, žavią mergaitę, kokia ji buvo prieš kelias dešimtis metų.
Todėl bendravimas su buvusiu vaikystės draugu gali sukelti pojūtį, kad dabar po ilgų klajonių pagaliau grįžtama į savo tikrąjį gyvenimą. Imama jaustis panašiai kaip jaunystėje, nes tų laikų liudininkas – šalia. Teigiamos emocijos sustiprėja, nes jos yra priešingos neseniai išgyventam sudėtingam etapui – patirtai išdavystei, skyryboms, nusivylimui.
Vaikystės, jaunystės įspūdžiai būna giliai įsirėžę į sąmonę ir pasąmonę, todėl žmogus iš praeities, net jei nebuvo labai artimas, sukelia daugybę asociacijų. Prisimenami ne tik vaizdai, bet ir balsas, juokas, judesiai... O jeigu tas prabėgęs laikas suvokiamas kaip geriausias gyvenime, tai ir žmonės iš ten atrodo labai patrauklūs. Naujai atgijęs ryšys tarsi vėl grąžina laimės pojūtį ir naivų tikėjimą, kad viskas, kas gražiausia, dar priešakyje.
Nostalgiški jaunystės sentimentai ir labai praktiškas žinojimas, kas tam žmogui patinka, kaip jis pyksta, liūdi, džiaugiasi, gali tapti labai stipriu naujos ir kartu brandžios partnerystės pamatu.
Vaikystės meilė
Jei simpatijos objektas iš praeities ne šiaip buvęs klasiokas ar bičiulis, bet vaikystės meilė ar pirmas nekaltas susižavėjimas, galimybė pulti į tokius santykius stačia galva neretai ima atrodyti kaip pagaliau išsipildysianti svajonė „ilgai ir laimingai“. Juk pamačius tą, su kuriuo pirmą kartą šokta, bučiuotasi ar tyliai žavėtasi, pilve vėl suplazda drugeliai.
Ilgi metai atskirai, gyvenimiškos patirtys, sudaužiusios lūkesčius ir naivias svajones, dabar verčia jaunystės laikų mylimąjį idealizuoti. Noras atsigriebti už nesėkmingą praeitį masina pulti stačia galva į naujų jausmų sūkurį. Todėl lengva pakurstyti išlikusį, tebesitęsiantį emocinį ryšį ir įžiebti galingas aistros liepsnas. Tam pakanka nuoširdžių pokalbių apie praeitį, prisipažinti, ką žmonės vienas kitam jautė, kaip pavyduliavo ar stengėsi įtikti.
Aplinkiniai gali stebėtis ir baisėtis tokiu beatodairišku panirimu į naujus santykius, tačiau paprastai moterys būna labai tikros dėl savo pasirinkimo, nes žino, kad jei nejaustų to gilaus ryšio, kuris užsimezgė kažkada seniai, jos niekada taip nesielgtų.
Kuriant naujus jau kažkada vienas kitam švelnumą ir susižavėjimą jautusių žmonių santykius susilieja romantiški jausmai iš praeities ir dabartinis brandus supratimas, kad šis žmogus yra geriausias partneris. Bendri prisiminimai, kuriais dalijasi laimingos ilgai kartu gyvenančios poros, esant tokiam ryšiui jau yra duotybė.
Tačiau nereikia manyti, kad romanas su vaikystės draugu būtinai peraugs į amžiną ir laimingą meilę. Nors tikimybė, kad būtent taip atsitiks, tikrai nemaža. Svarbu suvokti, kad žmonės keičiasi, per 20 ar 30 metų jie gali būti virtę visai kitomis asmenybėmis, nei išlikę mūsų prisiminimuose. Kartais tie pokyčiai būna geri: padidėjęs atsakomybės jausmas, išsiplėtęs akiratis; kartais – labai prasti: įvairios priklausomybės, nihilizmas, tinginystė.
Ar tikrai geriausias pasirinkimas?
Perspektyva pradėti kurti santykius su žmogumi, kuris jau pažįstamas, atrodo gerokai patrauklesnė, nei mėginti laimę einant į aklus pasimatymus – internetinėse pažinčių svetainėse kažin ar galima atrasti nepagražintą profilį. Be to, partnerio paieška užima daug laiko, bet baisiausia – dar kartą nusivilti.
Socialiniai tinklai leidžia atnaujinti kontaktus kaip niekada lengvai, o kadangi žmonės pažįstami – nėra sudėtinga rasti dingstį susitikti. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad nauja partnerystė su senu pažįstamu yra tiesus kelias į laimę. Gali pasitaikyti ir konfliktų, ir pykčių, ir įvairių nenumatytų problemų (susidurti su savo ar vyro artimųjų, vaikų priešiškumu, ligomis, finansiniais sunkumais).
Dar vienas pavojus: bendraujant su žmogumi iš praeities išgyvenama daug nuostabių jausmų, tačiau kartais jie klaidingai interpretuojami. Neretai moterys atsitiktinius susitikimus suvokia kaip lemties ženklus, o neišsipildžiusį troškimą jaustis mylimos ir reikalingos mano galėsiančios realizuoti su tuo, kurį jau gerai pažįsta, iš anksto nusprendusios, kad vyro ketinimai būtinai sutampa su jų lūkesčiais.
Reiktų savęs paklausti ir labai nuoširdžiai sau atsakyti, ar tikrai ilgiuosi to žmogaus, o ne praėjusios jaunystės, kuri, deja, negrįš? Ar tai nėra tik klaidingas savo prisiminimų, jausmų hiperbolizavimas ir meilės, šeimyninės idilės lūkestis?
Tokią situaciją galima palyginti su grįžimu prie vaikystės namų durų, kurios daug metų buvo nevarstomos ir nežinia, koks vaizdas gali atsiverti prieš akis jas dabar atrakinus.
Tiesa, brandūs žmonės turi nemažai gyvenimiškos patirties, todėl būna ne tokie kategoriški, žino, kada pasikliauti nuojautomis, o kada verčiau klausyti proto balso. Amžius ir patirtis suteikia privalumą: į romantiškų jausmų sūkurį su jaunystės bičiuliu neriančios moterys žino, kad stipriausias jų santykių pamatas – vienas kito pažinimas ir besąlygiškas mylimojo priėmimas be jokių nepagrįstų iliuzijų ar norų jį keisti.
