Atkritusius dėl ligos ar išvykusius gyventi į kitą miestą greitai pakeičia nauji lankytojai. Pastarųjų vidutinis amžius – 80 metų, vyriausiajai – 95 metai.
„Senjorai labai įdomūs, sukaupę didelę patirtį, išgyvenę sunkmečius Lietuvoje, įvairių profesijų – mokytojai, inžinierius, bibliotekininkė, mama. Šie nuoširdūs, paprasti, draugiški senoliai noriai dalijasi gyvenimiška patirtimi, noriai bendrauja, juokiasi ir smagiai leidžia laiką. Kiekvienas iš jų tarsi perlas – nenugludintas, bet labai brangus“, – taip apie darželio auklėtinius atsiliepia „Gerumo skraistės“ vadovė Gita Mickevičiūtė.
Dienos užimtumo centre su senoliais dirba kvalifikuotas personalas: socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjai.
„Centre dirbantis personalas yra ir turi būti empatiškas, jautrus ir sugebantis užmegzti ryšį su lankytoju – garbaus amžiaus žmogumi, sugebėti padrąsinti ir motyvuoti, leisti jam pasijusti saugiu. Senoliai gali būti visiškai tikri, kad kompetentinga komanda pasirūpins jų gerove. Čia svarbiausia būti senoliams jų vaikais ir anūkais, kurių jie neteko, vieni neturėjo, o kitus galbūt užmiršo“, – tvirtina pašnekovė.
Viskas prasidėjo nuo pagalbos senoliams jų namuose
Ilgus metus sąžiningai dirbę žmonės negali mėgautis oria senatve – būtent ši tikrovė tiek badė akis G.Mickevičiūtei, kad ji nusprendė, jog laikas kažką keisti. Pradėjo nuo paslaugos į namus – būtinos pagalbos teikimo, o vėliau užsimezgęs ryšys leido suprasti, kad tikroji bėda slypi ne paslaugoje, o bendravime.
Čia svarbiausia būti senoliams jų vaikais ir anūkais, kurių jie neteko, vieni neturėjo, o kitus galbūt užmiršo, – tvirtina pašnekovė.
„Teikiant būtinąją pagalbą garbaus amžiaus asmenims, kuriems sunku pasirūpinti savimi dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, pastebėjome, kad, jei senyvas žmogus dar gali vaikščioti, jis turi su kuo bendrauti. Daugiausia problemų kyla tiems, kurie sunkiai vaikšto ar sėdi vežimėlyje. Jiems labai trūksta pasitikėjimo savimi, bendravimo, jie jaučiasi vieniši“, – sako alytiškė G.Mickevičiūtė. Taip ir kilo mintis, kad tokiems žmonėms dienos centras yra tiesiog būtinas.
Laukia begalė veiklų, gelbėjančių nuo vienatvės
Pašnekovės teigimu, dienos centras, kitaip vadinamas darželiu senoliams, įkurtas siekiant mažinti senelių atskirtį, subūrus juos į vieną vietą, kad jie galėtų jaustis jaukiai ir saugiai, kad ištrūktų iš vienatvės, užsiimtų kūrybine, pažintine veikla, vyktų į išvykas, ypač tie seneliai, kurie dėl riboto judėjimo patys negali niekur išeiti.
„Juos į dienos centrą ir iš jo veža įstaigos vairuotojas. Ši socialinė iniciatyva iš esmės sprendžia visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas ir suteikia galimybę senoliams džiaugtis oriu, prasmingu, visaverčiu gyvenimu“, – įsitikinusi moteris.
Tris kartus per savaitę nedideliu autobusu senoliai atvežami į centrą. Trumpos kelionės metu autobuse skamba senolių klegesys, jie dairosi pro langus – taip prasideda bendravimas, aptariant įvairiausias temas – nuo orų iki gyvenimo įvykių.
„Centre seneliai puikiai leidžia laiką: bendrauja, politikuoja, užsiima kultūrine, kūrybine, sportine veikla. Kūrybiniuose užsiėmimuose, kaip žaidimai, piešimas ir kitos panašios veiklos, priskiriamos prie puikios atpalaiduojančios terapijos, skatinančios psichomotorikos veiklą, palaikančios mąstymą, senoliai turi galimybę bendrauti, jaučiasi kaip šeimoje“, – sako alytiškė G.Mickevičiūtė.
Šiltuoju metu darželio lankytojai dažniau vyksta į išvykas, šventes, koncertus. Taip pat centras sulaukia gausybės svečių, kurie noriai pasakoja savo istorijas, mokiniai moko lankytojus įvairių rankdarbių.
Nenori tapti našta artimiesiems
Nors daugybė garbaus amžiaus žmonių palaiko gerus santykius su savo artimaisiais, pasak pašnekovės, dažnas jų nenori ant šeimos ir artimųjų pečių užkrauti juos pačius apėmusios depresijos ir neužtikrintumo jausmo dėl savo vaidmens visuomenėje.
„Artimųjų gyvenimo ritmas – darbas ir šeimos rūpesčiai – tiesiog atima visas galimybes dar rūpintis ir savo tėvais bei seneliais. Tas pašėlęs tempas atima paprastą galimybę nuoširdžiam pokalbiui. Nekaltinu artimųjų, pati žinau, kaip sunku po darbo būna pakelti ragelį ir paklausti „kaip sekasi, močiute“, tiesiog mes skubame gyventi nesuprasdami, kad ateis tas metas, kai reikės sustoti“, – sako alytiškė G.Mickevičiūtė.
Senoliai, pasak jos, iš tiesų yra labai vieniši ir tam daug įtakos turi padidėję emigracijos srautai, ypač Alytuje. Nors jie turi vaikų, tačiau realiai jų šalia nėra. Būtent tada jie ieško prie ko glaustis, nes tiesiog neturi su kuo pasikalbėti.
Todėl atėję į dienos centrą – darželį senoliams – pastarieji jaučiasi laimingi. Čia jie puikiai leidžia dienas, o kartu dienos centrą lankančius bendraminčius laiko savo šeima. „Jie jaučiasi atradę prasmę ir teigia, kad centro lankymas – geriausias dalykas, kuris galėjo įvykti senatvėje, kai jau pats negali niekur išeiti“, – senelių atsiliepimais dalijasi pašnekovė.
Esą sunku nusakyti, kokią didelę naudą dėmesys ir užimtumas daro senoliams. „Jie giriasi, kad geriau miega, nebeverkia, sumažino vaistų dozes. Jie labai dėkingi, kad jų niūrioje senatvėje atsirado šis šviesulys, leidžiantis jiems jaustis visaverčiais miesto gyventojais. Kiekviena ašara, iškritusi iš tų senolių akių, turi priminti mums visiems, kad mes tik kelio pradžia. Dideli darbai prasideda nuo mažų idėjų“, – primena pašnekovė.
Projektas privalėjo tęstis
Bandomasis projektas iš tiesų pasiteisino ir sulaukė senolių susidomėjimo.
„Nors ir nedrąsiai, bet lankytojų skaičius vis augo, buvo matoma akivaizdi nauda, pagerėjusi senolių sveikata, jie jautėsi labiau pasitikintys, nuolat kartojo, kokie jie laimingi, kad gali lankyti šį centrą, todėl dėl projekto tęstinumo abejonių nekilo“, – teigia G.Mickevičiūtė.
Jie giriasi, kad geriau miega, nebeverkia, sumažino vaistų dozes. Jie labai dėkingi, kad jų niūrioje senatvėje atsirado šis šviesulys, leidžiantis jiems jaustis visaverčiais miesto gyventojais, – primena pašnekovė.
Džiaugiasi esą net tik senoliai, galėdami lankyti šį centrą, bet ir vaikai, anūkai, kurie mato pasikeitusias artimųjų nuotaikas ir sveikatą. Projektas iš dalies buvo finansuojamas ir iš Socialinės ir darbo ministerijos lėšų. „Deja, valstybė negali pasirūpinti tiek, kiek iš tiesų reikia, tad mūsų misija – rasti papildomų šaltinių ir būdų, kaip pasirūpinti seneliais. Kartais sakoma, kad gerumas grįžta gerumu, lauksime to rato apsisukimo. Kiekvienas iš mūsų turime tėvus, senelius, jeigu mes iš širdies rūpinsimės jais, ar bereiks senelių darželio? Retorinis klausimas, taip, bet atsakykime kiekvienas“, – paragina G.Mickevičiūtė.
Projektas „Senelių darželis“ nominuotas „Geriausias amžius – mano amžius“ nominacijoje. Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai 2017! Balsavimas vyksta iki 2018 m. kovo 15 d. Balsuoti galite ČIA.
