Būti savimi...
Ką žmonės pasakys, ką pamanys… Tikriausiai pasišaipys, apkalbės, pasukios prie smilkinio pirštą... Daugelis šia paranojiškai persekiojančia mintimi gyvena nuo ryto iki vakaro. Dėl baimės, kad būsime nesuprasti ar palaikyti mažų mažiausiai kvaištelėjusiais, nustojame būti savimi ir… prarandame pojūtį, ką reiškia būti iš tikrųjų laimingiems – ne dėl pozos, ne dėl aplinkinių akių, o giliai iš širdies.
Didžiam apgailestavimui, gyvename visuomenėje, kurioje įvaizdis yra viskas. Gerai atrodyti kitų akyse – štai kas mums iš tikrųjų rūpi. Štai dėl ko gyvename, klimpstame į daugiatūkstantines paskolas pirkdami brangius daiktus. Netgi keliauja kai kurie žmonės ne ten, kur iš tikrųjų kviečia širdis, o ten kur nukeliauti yra privaloma, kad būtum madingas, kad pasikeltum savo „reitingus“ aplinkinių akyse. Apskritai susidaro įspūdis, jog gyvename ne dėl savęs, o dėl kitų. „Ariame“ viršvalandžius nekenčiamoje firmoje, lipdami kitiems per galvas, siekiame karjeros. Trokštame užkalti kuo daugiau pinigų, kad galėtume nusipirkti kuo didesnį namą, kuo naujesnį automobilį, kuo brangesnę suknelę.
Kam mums viso to reikia? Nagi tam, kad kiti pasakytų: „Matai, ji verta pagarbos. Ji gerai gyvena. Jai puikiai sekasi. Ji laiminga“. Na ir kas, kad vakarais nuo nuovargio ir sunkiai velkamos įvaizdžio naštos kraustotės iš proto ir negalite užmigti be raminamųjų ar dozės alkoholio. „Tokia sėkmės kaina,“ – raminate į protestą kylančią tikrąją prigimtį. Bet... kad ir kaip būtų, prigimties taip pigiai neapgausi. Giliausioje širdies kertelėje žinote, kad visai nenorite būti „sėkminga karjeros moteris“. Galbūt mieliau gyventumėte jaukioje kaimo sodyboje ir augintumėte ekologiškas daržoves. O gal jūs tiesiog sukurta gimdyti vaikus ir tikrąją laimę atrastumėte būdama namie ir virdama mažyliams košeles, žiūrėdama, kaip jiems kalasi pieniniai dantukai, kaip jie taria pirmąjį žodį...
Taigi užuot vakarais maukusi raminamuosius, atsakykite sau į klausimą: kas iš tiesų esate ir ko norite iš gyvenimo. Jei gyvenate ne taip, kaip norite, niekada neatgausite ramybės ir nebūsite laiminga, tikrąja šio žodžio prasme. Juk sutikite, vaizduoti prieš kitus laimingą, tai toli gražu nereiškia, tokia būti iš tikrųjų. Tiesa yra tokia: nuo savęs juk niekur nepabėgsi... Ir velniop tą provincialų požiūrį „ką žmonės pasakys“. Tegul sau šneka, ką nori, nepriimkite nieko asmeniškai. Juk gyvenate savo gyvenimą ir pati žinote, kas tokia esate ir ko jums iš tikrųjų reikia.
Ar lengva būti savimi?
 |
| Shutterstock nuotr./Mergina prie Eifelio bokšto |
Daugelis psichologų be perstojo kartoja: privalote būti savimi, nustokite veidmainiauti. Tik... pasakyti lengva, o padaryti? Tikrovėje viskas ne taip paprasta… Visuomenėje, kurioje, galima sakyti, visi papročiai, įstatymai, etinės ir moralinės normos pritaikytos masei, o ne atskiram individui, būti savimi yra nepaprastai sunku. Masė nemėgsta baltų varnų, kurios bando eiti prieš srovę ir atsisako paklusti bendrai idėjai. Pabandykite, pavyzdžiui, nedalyvauti kolektyvo vakarėliuose ar kitokiuose bendro pobūdžio susibūrimuose, iškart būsite „nušvilpta“. Kolegos, draugai, artimieji į jus žvelgs su pašaipa, o už nugaros sakys: „Ai, ta „pričiuožusi“. Į jus niekas nežiūrės rimtai, būsite ignoruojama, negerbiama, traukiama per dantį… Trumpai tariant, pasmerkta vienišai egzistencijai.
Iš viso to peršasi klausimas: jei tokie reikaliukai, ar verta būti savimi? Kaip pažiūrėsi... Be abejo, tam reikia drąsos. Bet... kaip sakoma, kas nerizikuoja, negeria šampano. Paprastai virš minios gali iškilti stiprios asmenybės, kurios turi savo nuomonę ir nebijo jos pareikšti. Kurios moka taip pasijuokti iš savęs, kad kitiems paskui jau nebelieka ką pridurti.
Perlipti per savo kompleksus ir baimes reikia turėti tvirtą stuburą. Užtat daugelis ir nesiveržia demonstruoti savo individualybės. Juk ištirpti minioje kur kas paprasčiau. Nereikia pačiam galvoti, užtenka tik kruopščiai kartoti nuvalkiotas idėjas. Nereikia laužyti galvos ir nieko kurti, pakanka tik nuoširdžiai kritikuoti tai, kas sukurta kitų. Juk kas nekuria, tas neklysta. Dėl to minioje taip lengva jaustis teisiam. Be to, čia esi nematomas, už nieką asmeniškai neatsakingas. Argi ne puikumėlis?..Štai ir ne!
Iš prigimties esame skirtingi, unikalūs, nepakartojami. Snaigių ir tai dviejų vienodų nebūna, o mes juk žmonės – mąstančios būtybės. Todėl galima drąsiai sakyti, kad buvimas minioje problemų neišsprendžia. Ir norite tikėkite, norite ne, bet kiekviena esate asmeniškai atsakinga už tai, kokia esate ir kaip elgiatės.
Šis bei tas pamąstyti
- ► Bent kartais išsiaiškinkite, ko iš tiesų norite. Žinokite, kad turite teisę norėti. Labai dažnai save apgaudinėjame bandydamos nuslopinti tikrąjį sielos šauksmą ir visą gyvenimą iššvaistome dalykams, kurie mums reikalingi kaip šuniui penkta koja. Tik tada, kai jau šaukštai būna po pietų, susigriebiame už galvos: „Ak, ir kur aš buvau anksčiau!“
- ► Bent kartais leiskite sau elgtis taip, kaip norite. Pamirškite žodžius „reikia“ arba „taip turi būti“. Niekam nieko nesate šiame gyvenime skolinga. Nebent sau pačiai skolinga prarastą laiką, kai bandydama įtikti kitiems nebuvote savimi.
- ► Neatidėliokite savo poreikių. Gyvenkite taip tarsi kiekviena diena būtų paskutinė. Juk viena tokia ir bus… Norite pakeisti šukuoseną, aplankyti Paryžių, nusileisti parašiutu ar paprasčiausiai savaitgalį nueiti į teatrą? Ko tada mykiate ieškodama visokiausių „bet...“?
- ► Gebėjimas būti savimi – tai pergalė prieš ribotumą. Tai išsilaisvinimas iš stereotipų, į kuriuos jus taikosi įgrūsti visuomenė. Žinoma, pirmiausia susitaikykite su savimi tokia, kokia esate, pamilkite save. Tada pasidarys nesvarbu, kokį darote įspūdį, kaip atrodote kitiems. Tai labai svarbu, nes būtent perdėta savikritika ir nevisavertiškumo kompleksai mus verčia slėptis minioje ir ištempus ausis klausytis, ką apie mus tauškia kiti. O jie, kaip žinia, dažniausiai netauškia nieko tokio, ką iš tiesų reikėtų jums žinoti. Niekai visa tai.
Minitestas („for fun“, kaip sakoma :))
Ar sugebate būti savimi
Į klausimus atsakykite „taip“, „kartais“ arba „ne“.
- • Ar jums rūpi, ką apie jus mano kiti?
- • Ar būtų baisu ryžtis kokiam keistam, neįprastam poelgiui?
- • Viešumoje esate kitokia nei būdama viena?
- • Ar dažnai sakote ne tai, ką iš tiesų manote?
- • Kruopščiai rūpinatės savo įvaizdžiu?
- • Stengiatės neišsiskirti iš kitų?
- • Jei aplinkiniams nepatinka jūsų šukuosena arba apranga, skubate ją pakeisti?
- • Ar jums svarbu būti gerai įvertintai?
- • Dėl palankesnės aplinkinių nuomonės galėtumėte išduoti savo įsitikinimus?
- • Nuo ekscentriškų žmonių, vadinamųjų „baltų varnų“, stengiatės laikytis kuo atokiau?
- • Kaip manote, geriau susikurti gerą įvaizdį ir būti kitų gerbiamam negu būti savimi, bet būti niekinamam?
- • Esate įsitikinusi, kad gilintis į tokius klausimus kaip „kas aš esu?“, „kokia gyvenimo prasmė?“ ir pan. visiška kvailystė?
Daugiausia atsakymų „taip“
Beveik nekyla abejonių, kad esate labai stipriai priklausoma nuo aplinkinių nuomonės. Kaip sakoma, kur eis liaudis, ten eisite ir jūs. Aklai paklūstate minios dėsniams ir visada stengiatės elgtis taip, kaip kiti. Jūsų gyvenimo tikslas – neišsišokti ir padoriai atrodyti. Galbūt su minia irtis pasroviui ir saugiausia, bet ar bent sykį paklausėte savęs, ar iš tikrųjų esate laiminga gyvendama tokį gyvenimą...
Daugiausia atsakymų „kartais“
Esate žmogus chameleonas. Kitaip tariant, nei baltasis, nei raudonasis. Kažkokiu tik jums vienai suprantamu būdu gebate prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių ir rasti jums palankiausią variantą. Puikiai jaučiate situaciją, todėl dažniausiai sugebate laimėti aplinkinių palankumą nenusižengdama savo principams. Be jokios abejonės, tai – talentas. Kita vertus… žaidžiant dvigubą žaidimą, visada kybo grėsmė susimauti. Ir prieš kitus, ir prieš save…
Daugiausia atsakymų „ne“
Esate ištikima sau ir niekam kitam! Jums nerūpi, kas ką apie jus sako ar galvoja. Gyvenate savo gyvenimą ir esate tuo visiškai patenkinta. Kitiems greičiausiai atrodote keistuolė, kai kas galbūt netgi jūsų vengia ar nemėgsta. Betgi tai juk ne jūsų problema, tiesa? Kaip sakoma, žmonės paprastai smerkia tuos, kurių nepajėgia suprasti, o tai tik jų ribotumo problema.
