Kuo toliau, tuo labiau visuomenė pavargsta nuo begalinio vartojimo: daug dirbame, kad daugiau įsigytume, skaniau pavalgytume, toliau pakeliautume... Poreikiai auga. Apetitas kyla. Tada dar daugiau dirbame. Iš čia – nuovargis, depresija, pašliję santykiai... Viskuo persisotinusiam žmogui vietoj egzistencinio klausimo „būti ar nebūti?“ iškyla kitas – „ar man to reikia?“
Optimizavimas apima daugelio iš mūsų ne vieną gyvenimo sritį. Kaip tai vyksta? Ar ir jums tai atrodo patrauklu? Pasitikrinkite.
1. Gastronominis optimizavimas. Žmogus valgo ne viską – vartoja tik tam tikrus maisto produktus. Dėl įvairiausių priežasčių: nori valgyti tik sveiką maistą (koks maistas iš tiesų sveikas – nežino niekas). Laikosi dietos, skaičiuoja kalorijas (po kurio laiko svoris atauga dvigubai, jei ne trigubai). Valgo tik ekologiškus produktus (tik kur garantija, kad tarp ekologiškų vaisių prekybos centre nėra apipurkštų pesticidais?).
2. Mechaninis optimizavimas. Kuo daugiau automatizuoti, robotizuoti ir kitas visokiausias būdais išlaisvinti žmogų nuo bet kokio fizinio darbo. Apriboti judėjimo galimybes. Kuo mažiau rankų darbo, išskyrus žmogaus laisvalaikį, kai jis kažką gamina savo malonumui. Arba iki devinto prakaito pluša sporto salėje.
3. Kognityvinis optimizavimas. Optimizuojami ne tik fiziniai poreikiai, bet ir dvasiniai. Informaciją smegenys gali įsisavinti tik nedideliais kiekiais. Skaitome tik trumputes ištraukėles. Nes ilgesnio teksto nebesugebame įsiminti. Mintyse nebelieka jokių ilgų apmąstymų, monologų – pokalbių su pačiu savimi. Galvoje išlieka tik reklamų nuotrupos arba internetiniai anekdotai.
4. Gereaontologinis optimizavimas. Vis daugiau žmonių savarankiškai gyventi pradeda tik perkopę 30 metų. Ilgai mokosi, neranda darbo, nesiekia karjeros. Patogiai glaudžiasi „po tėvų sparneliu“. Tai visuomenės dalis, kuri vengia atsakomybės. Ir suaugę išlieka infantilūs.
Skaitome tik trumputes ištraukėles. Nes ilgesnio teksto nebesugebame įsiminti. Mintyse nebelieka jokių ilgų apmąstymų, monologų – pokalbių su pačiu savimi.
5. Demografinis optimizavimas. Neužtikrinta finansinė ateitis, neaiškios karjeros galimybės (iš kitos pusės – darboholizmas) skatina baimę kurti šeimą, gimdyti vaikus. Tėvai bijo suklysti auklėdami vaikus. Santuoka ir šeimos planavimas neretai atidedama vėlesniam, o paskui – neribotam laikui.
Pavargusi nuo besaikio vartojimo dalis visuomenės tokiais būdais bando šį procesą sustabdyti. Ar bent pristabdyti. Tačiau gyventi neskubant realiai neįmanoma. Esmė nesikeičia. Savo paslaugas ėmė siūlyti minimalaus gyvenimo konsultantai, optimizuoto maisto restoranai ir t. t.
„Optimizuotas gyvenimo būdas ir minimalizmas dabar madingi. Todėl virsta prekių ženklu ir įgyja naujas vartojimo formas“, – teigia psichologas T.Lagūnavičius.