„Tai turėjo būti tik kurortinis romanas. Į Palangą atvažiavau, kad vėjas ir sūrus jūros vanduo nuplautų nenusisekusių santykių su gerokai vyresniu vyriškiu skausmą. Buvau jauna ir patikli, todėl pirmoji išdavystė buvo itin skaudi”, – savo istoriją pradėjo pasakoti Gražina.
Į Julių atkreipė dėmesį tik pajutusi jo susidomėjimą. Patiko jaustis mylimai, bet pati įsimylėti neskubėjo. Draugystė su būsimuoju vyru truko 10 metų ir buvo dramatiška: „Skirdavomės kas antrą dieną. Pamenu, vieną Naujųjų metų naktį po dar vieno barnio išsikviečiau taksi ir pasakiau jam, kad išvažiuoju ne tik namo, bet ir iš jo gyvenimo. Jis suklupęs ant kelių maldavo nepalikti. Neišvažiavau. Pagailėjau. Netrukus pasijutau besilaukianti.”
Gražinos mama sužinojusi, kad dukra turės kūdikį, iškėlė sąlygą – jei ruošiesi gimdyti, privalai susituokti. Santuokos dieną nei Gražina, nei jos išrinktasis nežinojo, kad šeiminė laimė truks vos penkerius metus.
Aistra suvedė, neištikimybė išskyrė
„Gimus sūnui, trejus metus džiaugėmės šeiminiu gyvenimu ir jautėmės laimingi. Vyras turėjo savą verslą, pinigų netrūko. Stengiausi būti tobula žmona ir mama.
Žinojau, kad neištikimas, bet, kad paliks mane?! Čia man buvo tikras šokas.
Nerimas į širdį įsibrovė, kai jis pradėjo vis mažiau laiko leisti namuose. Pradėjau įtarinėti, kad atsirado kita moteris. Mėginau apie tai kalbėtis, bet Julius nebuvo linkęs. Tarpusavio santykiai prisipildė įtampos, nors iš pradžių gerai vienas kitą supratome, mus vienijo ne tik pomėgiai, bet ir panašus požiūris į gyvenimą”, – prisiminė moteris.
Didžiausią nerimą Gražinai kėlė atšalęs intymus gyvenimas. Vis klausdavo vyro, kas atsitiko, kodėl jie vienas kitam tapo nepatrauklūs. Puikiai atrodanti moteris išgirsdavo keistų vyro priekaištų, neva jos figūra nepakankamai tobula, netinkama šukuosena ar drabužių stilius, nors, kaip sakė pati Gražina, ji buvo „ledinė” – visada pasitempusi, besirūpinanti išvaizda, nes patiko atkreipti į save dėmesį, sulaukti komplimentų.
„Kai į namus pradėjo skambinti panelės ir kviesti Julių prie telefono, kėliau pavydo scenas, tapau grubi. Kiekvieno kivirčo metu gąsdindavau, kad jeigu tai nesiliaus, tik laiko klausimas, kada aš susirasiu kitą, už kurio jausiuosi kaip už mūro, saugi ir mylima.
Negalėjau ištverti jausmo, kad esu nesvarbi. Jei pasiūlydavau savo vyrui skirtis, sulaukdavau audringos reakcijos. Jis net verkdavo prašydamas nepalikti. Ir aš jam atleisdavau, kol užburtas ratas – barnis, siūlymas skirtis ir susitaikyti – vieną dieną sustojo“, – prisiminė moteris.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė R.Bačiulytė: „Jeigu neištikimybę vertintume kaip ligą, ko gero, skyrybų būtų mažiau“
Smūgis savimeilei
Gražina puikiai prisimena tą gražų pavasario rytą, kai vyras netikėtai ištarė: „Gražina, padaviau pareiškimą skirtis.“
Buvo sunkus laikas, nes likau viena su sūnumi, be santaupų ir stogo virš galvos, bet niekam niekada nerodžiau tikrųjų emocijų.
„Aš pažvelgiau į jį ir ramiai paklausiau: „Tikrai?.. Gerai…” – pravirko. – Nebuvo isterijos, viską ramiai išklausiau. Jaučiau, kad viskas ritasi žemyn, bet kad jis pareikalaus skyrybų – to aš niekada nesitikėjau! Žinojau, kad neištikimas, bet, kad paliks mane?! Čia man buvo tikras šokas.”
Pasiūlymas skirtis buvo smūgis jos savimeilei. Nerūpėjo vyro prisipažinimas, kad myli kitą moterį, kad ruošiasi su ja kurti naują gyvenimą. Skaudžiausia buvo dėl to, kad ne ji, o JĄ paliko, nors ir žinojo, kad neliks vieniša. Turėjo gerbėjų, kurie troško ne tik dėmesio, bet ir kūno. Ir staiga! JĄ atstūmė! Gražinai tai buvo labai skausminga.
„Sutikau ne tik skirtis. Turėjau išsikraustyti iš namų, kuriuos kūriau savo rankomis. Buvo sunkus laikas, nes likau viena su sūnumi, be santaupų ir stogo virš galvos, bet niekam niekada nerodžiau tikrųjų emocijų. Tik dabar, kalbėdama su tavimi, praėjus 20 metų, supratau, kad skyrybų skausmą tebenešioju iki šiol… O tada… Tada, reikėjo gyventi toliau ir gyventi iškelta galva. Net neįsivaizduoju, kaip aš išgyvenau…” – šluostėsi ašaras Gražina.
Skyrybų procesas vyko pakankamai taikiai, be didesnių aistrų. Jo metu nebuvo kada galvoti apie širdies skausmus, teko pasirūpinti buitimi. Mintis, kad ji stipri moteris, buvo guodžianti, bet apgaulinga – skyrybų skausmas sukosi spirale ir išsiverždavo pačiu netinkamiausiu momentu. Nepadėjo nei meilužiai, nei audringi vakarėliai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dainininkas ir žuvies nevalgantis žvejys Žanas Voronovas: „Didžiausią laimikį visada paleidžiu“
Jei galėtų laiką atsukti atgal
„Sutiktų vyrų išdavystės pavertė mane kerštinga sterva, niekuo nepasitikinčia ir siekiančia skaudinti kitus, – pripažįsta moteris. Jos mama, matydama tai, stebėdavosi: „Gražinute, buvai tokia nuoširdi mergaitė, kas su tavimi atsitiko?”
Dabar Gražinai aišku, kad dėl iširusios santuokos atsakingi abu sutuoktiniai, bet tada kaltino tik save: „Galvojau, kad negebu būti gera žmona, pasirūpinti visais vyro poreikiais. Ir dabar galvoju, kad moteris turi kurstyti namų židinį, būti švelni, nuolanki. Tokia nebuvau, buvau kerštinga koketė.”
Gražina pati yra išsiskyrusių tėvų vaikas. Tėvas paliko mamą, kai jai buvo septyneri. Labai skaudžiai išgyveno tėvų skyrybas. Buvo gėda, kad tėvai išsituokę. Nuo vaikystės lydėjęs gėdos jausmas rimo, bet po skyrybų smogė nauja jėga. „Kartoju tą patį gyvenimo modelį. Pažintis su bet kokiu vyru baigiasi išdavyste, nors visi kaip vienas kartoja, kad esu nuostabiausia moteris ir man nėra lygių”, – skaudu Gražinai.
Jos pačios neapleidžia kaltė dėl padarytų klaidų, tačiau visiškai aišku viena – posakis „pleištą pleištu“ santykyje su kitu žmogumi netinka. Peršokti iš vienų santykių į kitus – ne sielos gydymas, bet bėgimas nuo problemų sprendimo. Neišspręstos problemos persikelia į kitus santykius, ir užburtas ratas vėl pradeda suktis, grąžindamas į gyvenimą tai, nuo ko bandei pabėgti.
„Bendrakeleivių“ skyrybų grupių palydėtojos Šviesos Leitonienės komentaras:
„Į išsiskyrusiųjų grupes renkasi tiek žmonės, kurie ką tik išgyveno skyrybų dramą, tiek šeimos griūtį patyrusieji prieš daugelį metų. Visus vienija skyrybų skausmas. Ir netiesa, kad laikas savaime išgydo visas žaizdas. Tai liudija ir savo gyvenimo istorija pasidalijusi Gražina, - sakė Kaune išsiskyrusiųjų grupes vedanti sielovadininkė Šviesa Leitonienė. Pasak jos, negydoma, paslėpta žaizda laikui bėgant užpūliuoja, ir tampa dar sunkiau.
„Bendrakeleivių“ išėjimo iš skyrybų krizės grupėms paprastai vadovauja psichologas, palydėtojas ir kunigas, tačiau didžiausias gijimas vyksta, kai dalyviai dalijasi savo asmenine patirtimi, skausmu, išbandymais ir jaučia, kad yra kitų grupės narių suprasti ir priimti“, – pastebi Š.Leitonienė.
Ko ieško į grupę ateinantys žmonės? Atsakymų gali būti daug, bet aišku viena – žmogus nori padėti sau ir nebegyventi praeitimi.
„Nauja išėjimo iš skyrybų krizės grupė Kaune bus renkama po Naujųjų metų. Būkite drąsūs, ateikite ir padėkite sau“, – kvietė Š.Leitonienė. Daugiau apie Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ grupes, kurios darbą pradės 2018 pradžioje Kaune ir Vilniuje, bus skelbiama tinklalapyje bendrakeleiviai.lt.
15min GYVENIMAS drauge su Šeimos ir asmens saviugdos centru „Bendrakeleiviai“ bei šeimos centru „Kartu saldu“ pateikia straipsnių ciklą, pavadinimu #Skyrybos. Jame nagrinėjami visi aspektai – tėvų elgesys, kai šeimoje yra nesutarimų, vaikų emocinė savijauta, jų įtraukimas į suaugusiųjų santykių peripetijas, atsakomybės, pareigos ir kaltės jausmas, likusios nuoskaudos, išmoktos pamokos po skyrybų bei kiti su skyrybų drama susiję dalykai.
Norite pasidalinti savo patirtimi bei išgyvenimais? Rašykite, išklausysime. Mūsų adresas gyvenimas@15min.lt.
