Ir štai kodėl:
- Žmogui reikia laiko, kad jis galėtų išgyventi skausmą ir visas negatyvias emocijas, susijusias su išsiskyrimu. Tik po to jis atsigaus ir galės toliau planuoti savo gyvenimą. Ir pageidautina, kad tokiu metu jam nešmėžuotų prieš akis sena meilė. Kad ir su labai gerais ketinimais iš meilužės ar žmonos tapti gera drauge.
- Jei jūs tęsite bendravimą, kuris nors iš jūsų vis dar tikėsis, kad galbūt ateityje galėtumėte pabandyti iš naujo. Vadinasi, bus palaikoma galima santykių atgimimo iliuzija. Ir netgi jei nė vienas jau nebepuoselėja kitam jokių švelnių jausmų, daug ką lemia įprotis: protu gali suvokti, kad viskas baigta, bet širdis nenori su tuo susitaikyti.
- Jei toliau bendrausite, nebus aišku, kuo tapote vienas kitam. Gal jis dar jus myli? O gal jūs dar kažko tikitės? Bus nejauku nei jums patiems, nei bendriems jūsų draugams, kurie nebežinos: tai jūs vis dar pora, ar jau nebe?
- Sveikiausia būtų kurį laiką apskritai nesimatyti. Visiškai. Leiskite užgyti senoms žaizdoms. Būtent tokiam atvejui labai tinka patarlė: „Kai akys nemato, ir širdies neskauda“. Kuo ilgiau nesimatysite, tuo bus paprasčiau užversti buvusį gyvenimo puslapį.
- Kai kam atrodo, kad staiga viską nutraukus, bus skausmingiau, nei vis dar retkarčiais bendraujant. Netiesa. Kaip tik labai sunku nuolat matytis su žmogumi, kurį mylėjai, ir negalėti jo apkabinti. O jei jis jau susirado naują draugę, matyti jį, visą švytintį, gali būti visai nepakeliama. Na, o jei jau anksčiau jam pasiūlėte „likti draugais“, jis be jokių skrupuolų jums gali papasakoti apie naują mylimąją... Pamenate, juk jūs – TIK draugė... Bet juk tai skaudina.
- Tad jeigu jau išeiti, tai išeiti. Ir nesigręžioti per petį. O jei labai norisi išlaikyti draugiškus santykius su buvusiuoju, reikia išlaukti tam tikrą laiko tarpą (nuo mėnesio iki pusmečio), kai galėsite ramiai bendrauti nieko nebesitikėdami.
- Svarbiausia atsiminti, kad jei kažkas iš jūsų gyvenimo išeina, kažkas į jį ir ateis. Ir tas „kažkas“ galbūt bus tikroji jūsų meilė. Tiesiog leiskite jai ateiti, nesilaikykite įsikibusios praeities! Tik vienas duris užvėrus, atsiveria kitos. O jei laikysite praviras, supūs skersvėjis.
