Specialistai teigia, kad įveikti ar pasitraukti iš smurtinių santykių nėra lengva, bet – įmanoma, o išeitis yra, jei pakanka motyvacijos, ieškoma sprendimų ir priimama pagalba.
Atranda pagalbą
„Visuomenė tampa atviresnė ir kalba šia skaudžia tema. Vis daugiau žmonių atpažįsta smurtą ir išdrįsta kreiptis pagalbos, o kas jos ieško, jiems galima padėti“, – teigė Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
Keičiasi ir vyrų nuostatos. Jie daug atviresni atrasdami ir priimdami pagalbą nei anksčiau. Šiuos pokyčius lėmė įgyvendinamos viešinimo kampanijos prieš smurtą, reklama, žiniasklaida. Pasak Kauno apskrities Vyrų krizių centro psichoterapeuto Sauliaus Subačiaus, keisti vyrų nuostatas skatina ir atvirai pasakojamos kitų žmonių patirtys.
„Šios istorijos labai stipriai paveikia ir paskatina vyrus kreiptis pagalbos ir spręsti asmenines problemas, įveikti krizes. Be to, jiems labai svarbu, kad gali kreiptis į jiems skirtus vyrų krizių centrus ir pasirinkti su kuo bendrauti – su konsultante moterimi ar su konsultantu vyru“, – apie tai, kas itin svarbu vyrams, kalbėjo S.Subačius.
Abu specialistai pritarė, kad smurto artimoje aplinkoje prevencinės viešinimo kampanijos turi teigiamą įtaką ir padeda ne tik labiau atpažinti smurto formas, bet ir atrasti pagalbą.
Žinojimas, kad žmonės turi kur kreiptis, kam paskambinti, skatina juos atrasti pagalbą.
„Kai vyksta smurto prevencijos artimoje aplinkoje viešinimo kampanija, padaugėja reklamos, kreipimųsi skaičius išauga dvigubai ar trigubai. Žinojimas, kad žmonės turi kur kreiptis, kam paskambinti, skatina juos atrasti pagalbą“, – papildė J.Šeduikienė.
Pradžioje skaudina sielą, paskui kūną
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai. Skaičiuojama, kad įvairios smurto rūšys artimoje aplinkoje sudaro penktadalį visų nusikaltimų.
Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis. Dauguma pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuos gauna policija, susiję su fiziniu smurtu. Taip yra todėl, kad fizinis smurtas lengvai atpažįstamas, matomi jo požymiai ir jį lengviau įrodyti.
Nors pagal statistiką dominuoja fizinis smurtas, tačiau abu pašnekovai pažymėjo, kad dažniausiai artimoje aplinkoje patiriamas psichologinis smurtas, kuris po kiek laiko atveria kelius kitoms smurto formoms. „Bet koks smurtas prasideda ne jėga, o užgauliojimais, menkinimu, tai yra psichologiniu smurtu. Jis vėliau perauga į kitą smurtą: fizinį, seksualinį ar ekonominį“, – aiškino J.Šeduikienė. Todėl labai svarbu, kad visuomenėje žmonės gebėtų atpažinti psichologinį smurtą, jo netoleruotų ir ieškotų pagalbos, kad psichologinis smurtas neperaugtų į fizinį ar kitos rūšies smurtą.
Dažniausiai artimoje aplinkoje patiriamas psichologinis smurtas.
Smurtauja ir vyrai, ir moterys
Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai įsivaizduojame smurtautoją vyrą, o auką – moterį, tačiau, pasak S.Subačiaus, tiek vyrai, tiek moterys smurtauja apylygiai.
„Vyrai daugiausiai kreipiasi pagalbos dėl patiriamo psichologinio smurto, kurį prieš juos dažniausiai naudoja moterys. Deja, psichologinio smurto praktiškai neįmanoma įrodyti, negalima patraukti atsakomybėn už žeminimus ir menkinimus, psichologinis smurtas neatsispindi statistikoje. Nustatyti ir įrodyti fizinį smurtą daug lengviau“, – pažymėjo psichoterapeutas.
Dar viena vyrų problema, jog daugelis jų neturi gebėjimo atpažinti psichologinį smurtą dėl silpno emocinio raštingumo, sunkiau atsiveria ir pasakoja, ką jaučia, kokius išgyvenimus patiria.
„Pastaruoju metu jaučiasi progresas, stiprėja ir emocinis raštingumas ir vyrai vis labiau sugeba įvardyti, kas sukelia skausmą, kodėl jis kyla“, – patirtimi dalijosi S.Subačius, nurodydamas, kad teikiant pagalbą vyrams svarbiausia mokyti, kaip gyventi patiriant psichologinį smurtą, kad jis neperaugtų į fizinį.
Į vyrų patiriamą psichologinį smurtą nereikėtų žiūrėti pro pirštus.
Kartais manoma, kad fizinis smurtas yra žalingesnis už psichologinį, tačiau S.Subačius atkreipia dėmesį, kad į vyrų patiriamą psichologinį smurtą nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Šis smurtas daro vyrus labai pažeidžiamus ir dažnai baigiasi liūdnomis pasekmėmis ar net rankos pakėlimu prieš save patį.
Pagalbos reikia visoms pusėms
Kai situacija šeimoje tikrai grėsminga, reikia kreiptis į policiją. J.Šeduikienė pažymėjo, kad Moterų informacijos centre, kaip ir kituose specializuotos kompleksinės pagalbos centruose, daugiausiai pagalba teikiama tiems žmonėms, kurie kreipiasi į policiją, nesvarbu, vyras tai ar moteris. Jei policija nustato, jog tai smurto artimoje aplinkoje atvejis, apie tai praneša centrui. Jeigu žmogus sutinka priimti centro specialistų pagalbą, jam teikiama emocinė parama, o prireikus nukreipiama ir psichologo ar teisininko konsultacijoms.
Tačiau kreiptis pagalbos į specialistus, dirbančius specializuotos kompleksinės pagalbos centruose ar pagalbą teikiančiose linijose bei tarnybose, galima net ir tuomet, jei abejojama, jog tai smurtas, ar norint įsitikinti, kad ribos jau peržengtos.
Kasmet daugėja asmeniškai pagalbos ieškančių žmonių ir tai džiugina.
„Kasmet daugėja asmeniškai pagalbos ieškančių žmonių ir tai džiugina. Patys besikreipiantys žmonės yra labai motyvuoti ir norintys išspręsti problemą bei ieškantys sprendimų“, – aiškino J.Šeduikienė. Pasak jos, padėti tokiems žmonėms yra lengviau ir jiems kartais pakanka penkių ar šešių konsultacijų.
Abu pašnekovai pritaria, kad daug sudėtingiau yra dirbti su tais, kurie patiria sisteminį smurtą artimoje aplinkoje ir kenčia ilgus metus, savyje slėpdami šią problemą, ypač nesulaukdami palaikymo iš artimųjų. J.Šeduikienė papasakojo vieną istoriją apie pagalbos ieškojusią merginą, kuri vietoj pagalbos ir palaikymo iš tėvų išgirdo tai, jog tokia moters dalia. „Jei žmogus neturi palaikymo iš savo šeimos, artimųjų, jam yra be galo sunku išeiti iš šitų santykių, ypač, jeigu nuo smurto kenčiama ilgai“, – pasakojo Moterų informacijos centro vadovė, primindama, kad artimieji gali būti tie, kurie galėtų paskatinti kreiptis pagalbos, palydėtų juos į konsultaciją. Teikiama pagalba yra konfidenciali, taip pat konsultuojama ir anonimiškai.
S. Subačius atkreipė dėmesį, jog pagalbos reikia ir tiems, kurie smurtauja. O smurtauja ne tik vyrai, bet ir moterys. Šiems žmonėms taip pat labai svarbi motyvacija ir noras keisti savo elgesį. Be to, specialistų pagalba būna naudingesnė, jeigu abi pusės nusprendžia kreiptis pagalbos: vyras kreipiasi į vyrų krizių centrą, moteris – į moterų. Tuomet specialistai gali padėti spręsti problemas, keisti tarpusavio santykius ir net išsaugoti šeimą.
Daugiau informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ir kontaktus, kuriais galima kreiptis pagalbos, jei jaučiate grėsmę ar norite dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose, rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.
