Lietuvos policijos departamento duomenimis, 2024 m. smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančios moterys sudarė apie 78,5 proc., vyrai – apie 21,5 proc. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia nuo 30 iki 59 metų moterys.

Artėjant kovo 8-ajai, apie tai, ką bendro turi smurtas artimoje aplinkoje ir Tarptautinė moters diena, portalas 15min pasikalbėjo su Rugile Butkevičiūte, smurto artimoje aplinkoje, lyčių lygybės eksperte, viena iš organizacijos „Ribologija“ bei pagalbos asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto centro „Prabilk“ įkūrėjų.

Kovo 8-osios minėjimo idėja kilo dar XIX a. pab. ir XX a. pradžioje, kada moterys ir jas remiantys žmonės pradėjo kovoti už moterų teises, pvz., teisę balsuoti. Šią dieną Vakarų pasaulyje prisimenama moterų kova už savo teises.

Tai – nebe privatus šeimos reikalas

Kalbant apie moterų teises, neatsiejama tema yra smurtas artimoje aplinkoje. R.Butkevičiūtė sako, kad Lietuvoje požiūris į smurtą artimoje aplinkoje yra pasikeitęs. „Pradėjau dirbti 2008 m. ir teikiau nemokamas teisines konsultacijas moterims, nukentėjusioms nuo smurto. Tuomet Lietuvoje neturėjome Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, nors per metus visoje šalyje dėl to pagalbos kreipdavosi keli šimtai moterų.

Tuomet šioms moterims aš tegalėjau pasakyti tik tiek, kad smurtas šeimoje (dabar – smurtas artimoje aplinkoje – past.) laikomas privačiu klausimu. Norint siekti teisingumo, į teisėsaugą reikėdavo kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dabar šios tvarkos nebėra. Neišvengiamai ir visuomenėje buvo toks požiūris – kad tai yra privatus šeimos reikalas, mes neturime kištis į šeimas, turime palikti jiems patiems išsispręsti“, – pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, šiuo požiūriu situacija dabar kitokia: „Net ir politikos formuotojai (Seimo, Vyriausybės nariai) sutinka, kad smurtas artimoje aplinkoje yra visos valstybės problema, ne tik privatus šeimos reikalas.“

Kol kas Lietuvoje nepavyko susidoroti su stereotipinėmis nuostatomis, dėl ko smurtas artimoje aplinkoje vyksta. „Dalis visuomenės dar nesupranta, kas yra smurtas lyties pagrindu. Analizuojant smurto artimoje aplinkoje statistiką, mes matome, kad ji tobulai atitinka smurto lyties pagrindu apibrėžimą – didžioji dalis nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų yra moterys. O vyrai, nukenčiantys nuo smurto artimoje aplinkoje, taip pat dažniausiai nukenčia nuo kitų vyrų. Tokia statistika yra fiksuojama metai iš metų. Tad dar yra kur tobulėti“, – kalbėjo lyčių lygybės ekspertė.

Nepripažįstant, kad smurto artimoje aplinkoje viena iš pagrindinių priežasčių yra lyčių stereotipai, jo nepavyksta sumažinti, jis tarsi sukasi ratu.

„Pateiksiu pavyzdį. Iki šiol galima išgirsti nuomonių, kad, jeigu mergaitei berniukai kelia sijoną ar tampo už kasų, tai nieko blogo – taip jie rodo dėmesį <...>“, – mintimis dalinosi R.Butkevičiūtė.

Prisimindama Kovo 8-ąją, pašnekovė paminėjo, jog ši data neša labai aiškią žinią – ji pradėta minėti, kaip moterų kovos už savo teises diena.

„Dabar ši data man primena, kad dėl savo teisių mes, moterys, turime kovoti toliau“, – priminė R.Butkevičiūtė.

„Pati kalta“, arba kodėl tokia svarbi prevencija?

Prieš trejus metus įkurta organizacija „Ribologija“ daug dėmesio skiria seksualinio smurto aukoms. Kartu su bendraminte ją įkūrusi R.Butkevičiūtė prisimena, kad anuomet ši smurto forma Lietuvoje buvo viena iš labiausiai apleistų. Tai buvo tema, kuria visuomenė nenorėjo kalbėti.

„Pamenu, pradėjusi dirbti smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje, konsultavausi su kolegomis iš Islandijos. Jų klausiau, ką daryti, nes nebuvo jokių moterų istorijų, kreipimųsi dėl pagalbos. Išgirdau atsakymą: „Kai yra specializuota pagalba, žmonės ir kreipiasi tada. Kai tokios pagalbos nėra, nėra ir jos ieškančių.“ Tai pasitvirtino, sukūrus pagalbos seksualinio smurto aukoms centrą „Prabilk“, kuriame teikiama informacija ir specializuota pagalba. Žinoma, kad vien to neužtenka, bet tai jau yra pradžia“, – sakė viena iš šio centro įkūrėjų.

Kalbėdama apie seksualinį smurtą, pašnekovė atkreipė dėmesį į Lietuvoje vis dar ypatingai gają prievartos kultūrą, kuri labai stipriai veikia nuostatų apie šią smurto rūšį keitimąsi. Tai atsispindi ir žiniasklaidoje.

„Po kiekvienu straipsniu apie seksualinį smurtą (ypač – kai kalbama apie suaugusius, bet neretai ir apie nepilnamečius – nuo 14-15 m.) pilna komentarų, kaltinančių auką: „Ji subrendusi ne pagal savo amžių, pati kalta!“, – sakė pašnekovė ir pateikė dar keletą pavyzdžių: prievartavimo narkotikai ir seksualinis smurtas – tai tema, su kuria mes irgi dabar daug dirbame. Nuolat girdisi panašūs komentarai: „Kodėl tu eini į klubus?“ Labai daug nukentėjusių žmonių kaltinimo.“

Apie seksualinio smurto temos daugiasluoksniškumą ir jos vietą visuomenėje liudija ir ažiotažas, kilęs, kai Lietuvos baudžiamajame kodekse buvo bandoma įtvirtinti lytinių santykių sutikimą. Tokios didžiulės pasipriešinimo bangos rodo, kad seksualinio smurto tema, net prevencija, buvo tiek ilgai užspausta, kad žmonės tik dabar pradeda išsilaisvinti ir daryti tuos sprendimus, ką kitos valstybės darė jau gerokai seniau“, – sakė pašnekovė.

Iki šiol visiškai užleista ir kibernetinėje erdvėje vykstančio seksualinio smurto tema, nors tai tam tikrose amžiaus grupėse ypač deganti tema.

Nepaisant trūkumų, smurto artimoje aplinkoje ekspertė įsitikinusi, jog Lietuva yra teisingame kelyje. O tai, kam dabar reikėtų skirti maksimalias pastangas yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir prevencija. „Prevencija yra esmė, jeigu mes norime užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Tačiau ties tuo dar turime labai stipriai padirbėti tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ir valstybės lygmeniu“, – pažymėjo pašnekovė.

Smurto artimoje aplinkoje ekspertė: kodėl Tarptautinę moters dieną turime kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje? / Vida Press nuotr.

Ragina aukas nekentėti, o pastebėjus smurtą – netylėti

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje mažinimui skiriama vis daugiau dėmesio tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų pusės. Per pastaruosius metus įvykdyta nemažai projektų ir priemonių, siekiant mažinti smurtą šeimoje ir padėti nukentėjusiems.

Mūsų šalyje šiuo metu veikia 19 specializuotų kompleksinės pagalbos centrų, kurie teikia paslaugas smurto artimoje aplinkoje aukoms. Juos dirbantys specialistai ir savanoriai teikia nemokamą teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Esant poreikiui, nukentėję asmenys ir jų šeimos nariai gali gauti laikinas apgyvendinimo paslaugas.

Didelių pokyčių įnešė ir 2024 m. liepą pradėjęs veikti apsaugos nuo smurto orderis: statistika rodo, kad vos per kelis mėnesius (t.y. iki 2024 m. rudens) policijoje registruota beveik 68 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 26 tūkst. orderių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės finansavimą gavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir juose dirbantys specialistai pernai liepą-rugsėjį pagalbą suteikė daugiau nei 33 tūkst. į juos besikreipusių žmonių.

Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė.

Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė. Ekspertų nuomone, šioje srityje pokyčiai vyksta iš lėto, tačiau aukos drąsėja. Policijos departamento duomenimis, pernai dažniausiai pranešta apie fizinį smurtą, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nebuvo arba apie juos nepranešta.

Džiugu, kad keičiasi ir visuomenės požiūris. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ pernai lapkritį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 90 proc., Lietuvos gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys.

Žiniasklaidai komentuodama gautus apklausos duomenis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė: „Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos. Tai sukelia neigiamas tiek psichologines, tiek socialines pasekmes, padeda išvengti atsakomybės smurtautojams. Taip neturėtų būti. Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos.“

Kur kreiptis pagalbos?

• Specializuotos pagalbos centras: 070055516 (I–V 8.00–18.00) arba www.specializuotospagalboscentras.lt.
• Pagalbos moterims linija: 080066366 arba www.pagalbosmoterimslinija.lt.
• Jaunimo linija: 080028888 arba www.jaunimolinija.lt.
• Vaikų linija: 116111 arba www.vaikulinija.lt.
• Skubiosios pagalbos numeris 112.

Apie iniciatyvą:

Ilgalaikė IKEA socialinės atsakomybės iniciatyva „Pastebėk smurtą“ prisideda prie bendrovės siekio kurti saugesnę ir geresnę kasdienybę kiekvienam. IKEA investuoja į švietėjiškas informavimo kampanijas, darbuotojų įtraukimą ir palaikymą, teikia mokymus bei skubią psichologinę pagalbą, taip pat remia krizių centrus visose trijose Baltijos šalyse, siekdama pagerinti laikinąsias gyvenimo sąlygas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems žmonėms.