Specialistai pataria, kaip reikėtų pradėti pokalbį apie psichologinius sunkumus: kartais pakanka paprastų klausimų

Specialistai perspėja, jog toks elgesys gali tik dar labiau pakenkti žmonėms ir ragina atsiverti savo artimiesiems. O tai padaryti esą padės keli paprasti patarimai.

Stigmos verčia gėdytis savo psichologinių sunkumų

Masačusetso valstijos McLean psichiatrijos ligoninės gydytojai išskiria vieną pagrindinių priežasčių, kodėl vis dar gyvuoja psichologinę sveikatą kaustančios stigmos.

Tai – baimė, kad aplinkoje esantys žmonės kaltins šeimos narius dėl jų artimųjų psichologinių sunkumų. Šią stigmą šeimos internalizuoja ir ima kaltinti vieni kitus, net jei jokių kandžių replikų iš bendruomenės nesulaukia. Tai lemia labai liūdną rezultatą – psichologinius sunkumus patiriantis žmogus negauna reikiamos pagalbos, tampa socialiai izoliuotas, ima gėdytis savo išgyvenimų.

Šie specialistai atskleidžia ir tai, kad vyrai ir moterys dažniausiai susiduria su skirtingomis stigmomis. Dažnai visuomenė iš vyrų reikalauja, kad jie būtų tvirti, stiprūs ir slėptų savo emocijas, mat jos priimamos kaip silpnumo ženklas. Dėl šių nuostatų vyrai yra linkę pagalbos ieškoti rečiau nei moterys. Deja, dėl jų jie dažniau atsiduria ir savižudybės rizikoje.

O štai emocijas reiškiančios moterys dažnai laikomos „isteriškomis“.

O štai emocijas reiškiančios moterys dažnai laikomos „isteriškomis“. Be to, visuomenė jas kur kas labiau nei vyrus teisia dėl priklausomybės alkoholiui, narkotikams ir panašiai. Moterys, kurios kenčia nuo nerimo ar depresijos, visuomenėje dažnai linksniuojamos kaip prastos motinos, negalinčios tinkamai auginti savo vaikų.

Anot psichikos sveikatos specialistų, šie ir kiti stereotipai ar stigmos, apipynusios psichikos sveikatą, trukdo žmonėms ieškoti pagalbos, kurios joms reikia. Dėl to dalis su psichologiniais sunkumais susiduriančių žmonių kenčia tyloje ir skausme.

Užgniaužti sunkumai, emocijos ilgainiui ima kišti koją įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, darbe. Žmogus tampa mažiau produktyvus, jis kenčia nuo nuotaikų kaitų, konfliktuoja su kolegomis ir panašiai.

Dėl to žmogus gali imti ieškoti priežasčių nebeiti į darbą ir dar labiau užsiveria. Specialistai pabrėžia, jog būtent dėl to labai svarbu darbovietėse kurti aplinką, kurioje kolegos gali atsiverti apie savo emocinės sveikatos problemas ir rasti paramos, pagalbos.

Unsplash nuotr./Verkianti moteris

Savo psichologinius sunkumus ignoruojantis ir apie juos nekalbantis žmogus gali mažiau savimi pasitikėti, jaustis taip, tarsi viskas aplink – beviltiška. Jam sunkiau užmegzti ir išlaikyti santykius su kitais žmonėmis. Tokiam žmogui gali sumažėti koncentracija, motyvacija, apetitas ar net sutrikti miego režimas. Be to, Ilgą laiką ignoruojant savo emocijas, didėja rizika susirgti įvairiomis psichikos ligomis.

Kaip kalbėti apie savo psichologinę sveikatą?

Specialistų teigimu, žmonės apie psichikos sveikatą privalo kalbėti tiek su savo šeima, tiek su savo aplinka – tik taip galima ne tik sumažinti stigmas ir stereotipus, bet ir įveikti savo pačių patiriamus psichologinius sunkumus. O kaip tinkamai tai daryti?

Pirmiausia, specialistai patiria nuspręsti, koks kalbėjimo apie psichologinę sveikatą būdas yra priimtiniausias pačiam žmogui. Jeigu reikia, galima ant lapo pasirašyti tarsi pokalbio scenarijų, kuriame turėtų atsispindėti viskas, ką jis nori pasakyti.

Geriausia apie sunkumus kalbėtis akis į akį su patikimu šeimos nariu ar draugu. Jeigu žmogus nežino, kokia bus jų reakcija, į pokalbį galima įtraukti ir neutralų trečią asmenį, kuris užims mediatoriaus vaidmenį.

Jeigu toks pokalbio formatas atrodo per daug nejaukus ar įpareigojantis, galima pasirinkti lengvesnę formą. Pavyzdžiui, pakviesti artimą šeimos narį ar draugą pažaisti stalo žaidimą, kurio metu žmogus po truputį atsipalaiduos ir galės atsiverti. O jei kalbėtis akis į akį atrodo per sunku, žmogus gali artimiesiems parašyti laišką, kuriame paaiškins savo emocijas, išgyvenimus.

Partnerių nuotr./Tu esi svarbus

Taip pat galima pasitelkti ir įvairias medijas – pakviesti draugą ar šeimos narį kartu pažiūrėti filmą, televizijos serialą, kuriame vienas iš veikėjų patiria kažką panašaus, ką ir pats žmogus. Taip savo artimam žmogui jis galės lengviau atskleisti, su kuo pats tuo metu susiduria.

Labai svarbu surasti pokalbiui tinkamą vietą ir laiką. Vis tik, specialistai pažymi, kad žmogus pats turi pasirinkti konkrečią datą, mat tobulos progos ar laiko laukimas gali tiesiog pasąmoningas bandymas išvengti pokalbio. Psichologai išskiria, kad kalbėtis apie emocinius sunkumus reikėtų tada, kai visi pokalbio dalyviai niekur neskuba, o įvykti ten, kur saugiai ir komfortiškai jaučiasi išsipasakoti norintis žmogus.

Specialistai taip pat pastebi, kad dažnai žmonėms sunkiausia dalis yra ne pasakoti apie savo sunkumus, bet pradėti pokalbį. Jų teigimu, „užvesti“ temą apie psichologinius sunkumus gali padėti paprasti klausimai: „Kaip tu šiandien jautiesi?“, „Kokie dalykai tau šiuo metu kelia stresą?“, „Kas tave neramina?“ ir panašiai. Taip žmogus ne tik galės išklausyti artimąjį, bet ir turės progą pasidalinti savo išgyvenimais.

Svarbu atsiminti, kad žmogus neprivalo papasakoti visko iš karto.

Svarbu atsiminti, kad žmogus neprivalo papasakoti visko iš karto – galima pasidalinti tik tiek, kiek tuo metu atrodo tinkama ir patogu. Visada galima prie šios temos sugrįžti ir savo šeimai ar draugams papasakoti daugiau. Vis dėlto, psichologų teigimu, labai svarbu savo artimiesiems galiausiai iškomunikuoti, ko iš jų žmogus tikisi – emocinio palaikymo, pagalbos kreipiantis į psichologą, o gal – laiko vienam išjausti emocijas.

Pastebėjus šiuos ženklus svarbu neatsukti nugaros

Vis dėlto, kartais sunkumus patiriame ne mes, o mūsų aplinkos žmonės. Tai, kad artimasis išgyvena sunkias emocijas, gali išduoti keletas ženklų. Pavyzdžiui, žmogus nustoja domėtis dalykais, kurie anksčiau jį džiugino.

Su artimuoju gali tapti sunku susisiekti, nors anksčiau pavykdavo su juo pasikalbėti bene kasdien. Įvairius emocinius sunkumus išduoda ir pasikeitę higienos, miego įpročiai – šie dalykai jam tiesiog tampa nebesvarbūs. Žmogus taip pat gali atsiriboti nuo draugų, tapti liūdnesnis ar piktesnis.

Anot specialistų, pastebėjus šiuos ar kitus ženklus, taip pat labai svarbu inicijuoti pokalbį, kuris gali padėti žmogui pasijusti geriau, atsiverti ar kreiptis į specialistą.

Svarbiausia jo metu nepradėti žmogaus kaltinti dėl „dingimo“ iš socialinio gyvenimo ar kitų dalykų.

Pokalbį galima pradėti paprastu klausimu, ar jiems viskas yra gerai. Svarbiausia jo metu nepradėti žmogaus kaltinti dėl „dingimo“ iš socialinio gyvenimo ar kitų dalykų. Pavyzdžiui, tokiam žmogui nereikėtų sakyti „Tu niekada su mumis nebesusitinki. Kodėl?“.

Geriau klausimą formuluoti štai taip: „Aš tavęs labai pasiilgau. Ar viskas gerai? Kaip tu laikaisi?“. Šio pokalbio metu labai svarbu išlaikyti balansą ir apie emocijas, galimus psichologinius sunkumus kalbėti atvirai – antraip žmogus gali bijoti atsiverti ir pasiduoti nuostatai, jog ši tema – tabu. Vis dėlto, jeigu jūsų artimasis kalbėti apie sunkumus nenorės – nespauskite jo, tačiau patikinkite, kad visada būsite šalia, kai to reikės.

Bene svarbiausia šio pokalbio dalis yra klausymasis. Kol artimasis dalijasi savo išgyvenimais, turite jam atiduoti visą dėmesį, empatiškai priimti emocijas ir pasakojimus. Jeigu ir patys esate patyrę psichologinių sunkumų, galite tuo pasidalinti – tai sustiprins emocinį ryšį ir tarpusavio pasitikėjimą.

Nemažiau svarbu parodyti ne tik palaikymą, bet ir paskatinti žmogų apie išgyvenimus pasikalbėti su kitais žmonėmis, galiausiai – ir kreiptis į specialistą.

Jeigu norite geriau suprasti savo ar artimojo išgyvenimus, patikimos informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėse www.zvelkgiliau.lt, o https://pagalbasau.lt/ išgyvenantys savižudybės krizę paramos ras tinklapyje https://tuesi.lt/.

Partnerių nuotr./tu-esi-sveikatos