Kaip susidraugauti su emocijomis ir kaip išmokti jas paleisti

Šiandien tampa ypač aktualu, kaip susitvarkyti su viduje kunkuliuojančiomis emocijomis. Koučerė, psichologinio konsultavimo specialistė, knygos „Drąsa gyventi“ autorė Ilona Tamošiūnienė nuotolinėje paskaitoje ne tik patarė, kokiais būdais galima susidraugauti su savo emocijomis, bet ir paaiškino jų prigimtį.
Susikrimtusi moteris
Susikrimtusi moteris / 123RF.com nuotr.

Kaip atsiranda emocijos

Pasak lektorės, emocijos yra kiekvienoje akimirkoje ir būtent jos daro mus gyvais žmonėmis. Tai signalas, kuris mums pasakoja apie mūsų poreikius ir lūkesčius, bei mūsų energijos šaltinis. Kai mes bandome jas išstumti, užslopinti, mes tarsi sulaužome savo vidinį veikimo mechanizmą. Emocijų slopinimas gali virsti motyvacijos, energijos, jėgų trūkumu.

„Emocijų išstumti netikslinga, bet verta išmokti su jomis būti ir jas panaudoti, neleidžiant joms įtraukti mūsų į vandenyno dugną. Mums reikalinga absoliučiai kiekviena emocija, tik ne visos emocijos yra malonios. Vis dėlto aš nelinkusi jų skirstyti į teigiamas ar neigiamas“, – teigė specialistė.

Emocijų išstumti netikslinga, bet verta išmokti su jomis būti ir jas panaudoti.

Bazinių emocijų, su kuriomis gimstame, yra tik penkios: baimė, pyktis, liūdesys, pasibjaurėjimas, džiaugsmas. Visos kitos – arba išmoktos, arba gimsta iš bazinių, pavyzdžiui, kaltė yra pyktis, nukreiptas į save. Tai, kad dauguma emocijų yra nemalonios, yra ne veltui, jos padėjo ir padeda žmogui išgyventi.

„Jeigu mes jaustume tik malonias emocijas, kažin, ar bent vienas sulauktume vidutinio amžiaus. Neigiamos emocijos mums praneša, į ką turime atkreipti dėmesį. Tik dažna bėda, kad mes nelabai pažįstame savo emocijų, o joms kilus nežinome, ką su jomis daryti, todėl bandome pačiais įvairiausiais būdais slopinti – maistu, alkoholiu, azartiniais žaidimais ir pan. Kiek geresnis variantas jas slopinti sportu ar kita aktyvia veikla.

Kitas kraštutinumas – paskęsti emocijoje. Tuomet mes prarandame realybės suvokimą, o tuo pačiu prarandame galimybę ištaisyti tai, ką mums praneša emocija. Reikia suprasti, kad emocijos nėra faktai, jos iškraipo realybę. Tai faktų interpretacija. Pavyzdžiui, moteris pradeda skųstis, kad nesusikalba su vyru. Kai pradedame aiškintis, kaip įvyksta konfliktai, pamatome štai tokią istoriją. Grįžta vyras iš darbo ir moteriai atrodo, kad jis grįžo piktas. Ji apie tai paklausia, o vyras atsako, kad viskas gerai. Moteris juo netiki.

Kas vyksta toliau? Vyras jau atėjo su emocijomis, o dabar emocijos pradeda kabinti ir moterį. Ji pradeda kurti istoriją, kodėl vyras piktas – gal aš kažką ne taip padariau ar kažko nepadariau, gal todėl, kad nepaskambinau, o gal ne tai pagaminau... Moters viduje gimsta kaltė, kurios ji nenori jausti, todėl kaltė transformuojasi į pyktį ir pradeda reikštis išorėje pretenzijų pavidalu. Konfliktas garantuotas, nors iš tiesų moteris visiškai nesusijusi su vyro nuotaika. Ir tokių situacijų mūsų gyvenime – aibė“, – teigė I.Tamošiūnienė.

Kodėl emocijų negalima slopinti

Pasak jos, jeigu moteris išlauktų, kol vyras aprims ir, užuot reiškusi pretenzijas, jį palaikytų, konflikto nebūtų. Žinoma, bet kurioje situacijoje dalyvauja dvi pusės. Neteisinga būtų sakyti, kad vienas turi susitvarkyti su emocijomis, o kitas gali jas reikšti, kaip nori. Jeigu situacija aktuali dviem žmonėms, tuomet du žmonės ir ieško, kaip ją spręsti. Bet jeigu partneris nenori to daryti, bent jau aš galiu padaryti tiek, kiek situacija priklauso nuo manęs.

Negebėjimas būti su savo emocijoms, jų nepažinimas mums prikuria problemų ir santykiuose, ir sveikatos prasme, nes visos emocijos, kurias mes nuslopinome, lieka mūsų kūne ir gali pasireikšti įvairiais psichosomatiniais susirgimais.

Emocijas gali sukelti bet kas: tam tikras įvykis, vaizdas, žodis, prisiminimas ar tiesiog mintis. Tačiau, kai kyla emocija, mes dažnai sakome: mane supykdė, mane suerzino, mane įžeidė, nuliūdino ir pan. Tarsi emocijos šaltinis būtų kažkur išorėje. Tačiau iš tiesų tai mūsų reakcija į tai, kas vyksta išorėje. O mūsų reakcija yra mūsų atsakomybė. Mes patys esame savo emocijų šaltinis, priešingu atveju į tą pačią situaciją visi žmonės reaguotų vienodai, tačiau mes reaguojame skirtingai, priklausomai nuo savo patirčių, aplinkybių, pasaulio suvokimo.

„Emocijos, viena vertus, yra energijos šaltinis, kita vertus, didžiausias energijos nutekėjimo kanalas. Energija nuteka emocijas slopinant arba ištaškant. Slopiname jas dažniausiai todėl, kad vyrauja nuostata, jog blogų jausmų jausti negalima. Bet kol slopinu emocijas, aš esu įkalintas toje istorijoje, kuri jas sukelia. Todėl verta į emocijas pažiūrėti kaip į energijos šaltinį, kuris nėra nei geras, nei blogas. Kiekviena bloga emocija turi savo gerąją pusę, kaip ir kiekviena gera emocija – savo blogąją pusę. Nuo per didelio džiaugsmo pliūpsnio taip pat gali sustoti širdis“, – aiškino lektorė.

Emocijos, viena vertus, yra energijos šaltinis, kita vertus, didžiausias energijos nutekėjimo kanalas.

5 žingsniai, kaip susidraugauti su emocijomis

Jau išsiaiškinome, kad nejausti emocijų, t. y. nereaguoti, neįmanoma, tačiau jas valdyti galima. Kontroliuojant šį procesą yra penki pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

1-as žingsnis. Pasistenkite suvokti, kokią emociją jaučiate, ir ją pripažinkite. Svarbu suprasti, kad kiekviena emocija pasireiškia skirtingai, pavyzdžiui, gėda mus verčia nutraukti kontaktą, pabėgti iš situacijos, baimė – sustingti arba bėgti ir pan. Jeigu dažnai jaučiame kurią nors vieną emociją, verta patyrinėti, kaip ji gimsta, kaip veikia mus. Šis supratimas – pusė darbo.

2-as žingsnis. Priimkite emociją ir leiskite jai būti, nustoti su ja kovojus. Tai, su kuo mes kovojame, tik stiprėja, nes mes skiriame tam dėmesį ir savo energiją.

3-as žingsnis. Patyrinėkite emociją, ją stebėti. Tereikia akimirkos, kad sulaikytume save nuo įprastos reakcijos ir dėmesį nukreiptume į savo vidų. Stebėkite, kokius pojūčius ji sukelia kūne, kaip ji kyla, kaip vystosi, auga, kaip pasiekia piką ir pradeda mažėti. Stebėjimas, kai mes tarsi šiek tiek atsitraukiame, leidžia pamatyti pilną vaizdą, nes vandenyno grožio nepamatysime būdami jo dugne, tai įmanoma tik stovint krante ir matant platų horizontą. Tai nėra lengva, jeigu yra įprotis įkristi į emocijas, tačiau galima sau padėti tokiais klausimais: kokia priežastis, t. y. kas sukėlė emociją, ką ši emocija man sako, signalizuoja ir pan.

4-as žingsnis. Patyrinėkite, su kokiomis mintimis susijusi emocija ir kokios mintys ją palaiko. Ir pasvarstykite – ar tikrai tai, ką aš manau, yra tiesa? Verta keisti savo klaidingas nuostatas ir įsitikinimus, koreguoti mąstymo klaidas. Mat, jeigu dirbsime tik su emocija, mes galime ją paleisti, iškvėpti, taikydami tam tikrus metodus, bet po akimirkos ji grįš, nes ją palaikanti mintis niekur nedingo.

5-as žingsnis. Patyrinėkite, kokie veiksmai palaiko emociją. Pavyzdžiui, kai būna liūdna, daug kam norisi klausytis liūdnos muzikos arba prisiminti gražius dalykus, nutikusius praeityje, ir dūsauti, kad jie jau praėjo. Tai liūdesį tik sustiprina. Todėl patartina paieškoti veiksmų, kurie kaip tik sugriautų įprastą reakciją. Pavyzdžiui, vietoj liūdnos muzikos įsijungti į linksmą ir pan. Tokiu būdu mes pradedame mokytis neįkristi į emociją.

Mes galime emociją paleisti, iškvėpti, bet po akimirkos ji grįš, nes ją palaikanti mintis niekur nedingo.

Kaip paleisti emocijas

1-as pratimas. Atsisėskite patogiai ir atsipalaiduokite. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą – pro nosį įkvepiate vėsų orą, o iškvepiate šiltesnį, drėgnesnį. Mintyse kvėpuodami sakykite sau: „Įkvepiu taiką, iškvepiu nerimą. Įkvepiu taiką, iškvepiu baimę. Įkvepiu ramybę, iškvepiu nerimą. Įkvepiu taiką, iškvepiu nepasitikėjimą. Įkvepiu taiką, iškvepiu neapykantą. Įkvepiu taiką, iškvepiu įtampą“. O pabaigoje įkvėpkite tai, ko jums labiausiai trūksta, ir iškvėpkite tai, kas jus labiausiai slegia.

2-as pratimas. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Vidiniu žvilgsniu nuskenuokite savo kūną. atkreipkite dėmesį į pėdas, blauzdas, šlaunis sėdmenis, pilvą, krūtinę, pečių juostą, rankas, galvą. Pajauskite, kurioje kūno vietoje yra didžiausia įtampa ar sunkumas. Paklauskite savęs – kokia emocija gyvena toje vietoje? Gal nerimas, gal baimė, nepasitikėjimas? Patyrinėkite, kokios spalvos energija, kokios konsistencijos? Gal klampi kaip smala, gal kaip dūmas? Kaip ta emocija elgiasi jūsų kūne?

Dabar įsivaizduokite, kad toje vietoje, kurioje jaučiate įtampą, yra langas. Atidarykite tą langą, įkvėpkite ir su iškvėpimu mintimis paleiskite įtampą, sunkumą, tegu jie iškeliauja pro atvirą langą. Pakartokite kelis kartus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs