Siekiant padėti nukentėjusiam pasitraukti iš situacijos, kuri žymi smurtą, būtina ne tik perprasti smurto artimoje aplinkoje apraiškas, bet ir suteikti apsaugą ir pagalbą siekiant padėti nutraukti smurtinius santykius. Ne tik smurto aukos, bet ir jų artimieji gali kreiptis pagalbos į įvairias organizacijas ir tarnybas. Visa visuomenė turėtų būti mažiau apatiška smurto atžvilgiu ir gebėti atvirai apie tai diskutuoti.
Jurgita Cinskienė - Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro vadovė - sutiko su mumis pasikalbėti apie šios opios Lietuvos socialinės problemos reiškinius ir nurodė, kur galima kreiptis smurto artimoje aplinkoje atveju.
Ar įvairių formų smurtas artimoje aplinkoje mūsų šalyje yra dažnas? O galbūt jo apraiškos yra sumažėjusios?
Iš tiesų, smurto apraiškų skaičius mūsų šalyje nei didėja, nei mažėja. Tačiau svarbiau ne didėjantis ar mažėjantis smurto apraiškų mastas, o tai, kiek atvejų šalies tarnybos sugeba identifikuoti. Šioje vietoje norėčiau pažymėti skirtumą, kuris atsirado nuo praėjusių metų liepos pirmos dienos, įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, leidžiančiam nedelsiant apsaugoti smurto pavojų patiriantį asmenį. Tiesa ta, kad iki praėjusių metų liepos dažniausiai būdavo identifikuojamas tik fizinis smurtas, kurio atvejį nustačius buvo pradedamas vykdyti ikiteisminis tyrimas. Duomenys apie nuo smurto nukentėjusį žmogų keliaudavo į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Tik tuomet žmogus galėjo sulaukti valstybės teikiamos pagalbos. Kitais smurto atvejais, nebuvo skiriamos nukentėjusiojo apsaugos priemonės, nes žmogus nebūdavo identifikuojamas kaip asmuo, patiriantis smurtą artimoje aplinkoje.
Mes žinodavome tik apie tokio asmens egzistavimą ir tai, kad jis gali patirti įvairaus pobūdžio smurtą, ne tik fizinį, bet kadangi žmogus nebuvo identifikuojamas, pagalbą galėdavo gauti tie, kurie pasiryždavo kreiptis tiesiogiai į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus. Na, o šiuo metu, bet kurio atveju, ar būna pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar ne, visa informacija apie žmogų yra perduodama į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuriame nuo smurto kenčiančiam asmeniui yra suteikiama pagalba. O mums yra kur kas lengviau užčiuopti smurtą ankstyvesnėje stadijoje, kuomet jis dar nėra perėjęs į brutaliausią formą – fizinius veiksmus. Smurto rūšių yra daug – tai ekonominis, psichologinis, seksualinis. Tiesa, pastarąjį aptikti yra be galo sunku, nes žmonės dažnai jo neatpažįsta, o susidūrę su jo apraiškomis gėdijasi apie tai kalbėti. Labai gaila, kad egzistuoja daugybė mitų, susijusių su šia smurto rūšimi.
Paminėjote įvairias smurto rūšis. Kurios smurto rūšys mūsų šalyje yra dažniausiai pasitaikančios?
Fizinis ir psichologinis smurtas – dažniausiai patiriami ir užfiksuojami. Fizinis smurtas yra paskutinė smurtavimo stadija, kai smurtaujantis savo galią pradeda demonstruoti fiziniais veiksmais. Sumušimai, smaugimai, nužudymai, sužalojimai peiliais, ginklais – ir tai dar ne visos fizinio smurto apraiškos. Psichologinio smurto požymių taip pat yra daug: įžeidinėjimas, keikimas, žeminimas, persekiojimas, skambučių, socialinių tinklų kontrolė. Ekonominis smurtas labai dažnai pasireiškia tuomet, kai yra nutraukiami santykiai ar santuoka: pavyzdžiui, vyrai vengia mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Ekonominis smurtas pasireiškia ir žmonėms gyvenant drauge – nutinka, kad yra neskiriama pinigų vaiko išlaikymui, terorizuojama dėl pinigų išleidimo, skaičiuojamas kiekvienas šeimos labui išleistas centas. Na, o seksualinis smurtas – itin retai užfiksuojama smurto forma. Kai kurios moterys pradeda abejoti, ar vyro seksualinis elgesys yra netinkamas, tačiau net ir prabilusios apie savo abejones baiminasi aplinkinių reakcijos. Nukentėjusios nuo seksualinio smurto dažnai pasakoja apie smurtines situacijas, kurias patyrė anksčiau ir pripažįsta, kad šie atvejai buvo tokie skaudūs, kad apie juos nedrįso prabilti anksčiau. Dažnai moteriai, patyrusiai seksualinį ar bet kokios kitos formos smurtą, išsikreipia tikrovės suvokimas. Ji mąsto: ,,Galbūt aš ne vienintelė, kuriai tai pasitaiko“?, ,,Galbūt aš padariau ką nors netinkamo, kad man taip atsitiko?“.
Moterims sunku net sau pačioms prisipažinti apie patirtą smurtą, o ką jau kalbėti apie kitus žmones.
Labai retai, patyrusios smurtą, moterys apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistus. Moterims sunku net sau pačioms prisipažinti apie patirtą smurtą, o ką jau kalbėti apie kitus žmones. Kai kurios moterys prieštarauja pačios sau ir net kaltina save už tai, kas nutiko. Joms gėda prisipažinti aplinkiniams apie patirtas smurtines situacijas, nes taip sprogtų neva tobulų santykių ar santuokos burbulas. Kitas aspektas, kodėl moterys, patyrusios smurtą, tyli, yra saugomi vaikai. Daugelis moterų nori apsaugoti vaikus nuo tiesos, kad jų tėvas yra smurtaujantis. Nukentėjusiosios baiminasi ir aplinkinių pasmerkimo bei to, kad įsikiš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei apribos vaikų globą. Taip pat moterys, ilgą laiką gyvenančios smurtiniuose santykiuose, nebeturi artimų socialinių ryšių. Jos neturi kam išsipasakoti, joms stinga palaikymo, nes jos yra izoliacijoje su smurtaujančiu žmogumi. Matymo laukas taip susiaurėja, kad moteris pradeda manyti, kad yra pati kalta dėl tokių santykių. Ją slegia gėda, taip pat dažnai moteriai nėra lengva palikti smurtaujantį asmenį dėl finansinių sumetimų.
O koks yra tipinis smurtaujančio žmogaus prototipas, veidas?
Tiesa ta, kad stereotipinio smurtautojo įvaizdis realiame gyvenime yra visai kitoks. Daugelį metų manėme, kad smurtaujantis žmogus yra asocialaus asmuo – jis neturi profesinių siekių, jo socialiniai įgūdžiai yra menki, jis kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms. Kartais, kuomet šeimose girtaujama ir smurtaujama, abiem asmenims yra nurašoma kaltė. Neva, abu linkę išgerti, smurtauja. Iš tiesų, alkoholis yra smurto katalizatorius – išgėrę žmonės atsipalaiduoja, o tuomet žmogaus polinkis į smurtinį elgesį pasireiškia žiauria forma. Vis dėlto įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad nustoję vartoti alkoholį žmonės ne visada nustoja smurtauti. Mūsų darbinė patirtis taip pat rodo, kad kuomet žmonės yra įvaldę subtilesnes smurto formas, pavyzdžiui, psichologinį smurtą, yra labai sudėtinga identifikuoti smurto apraiškas. Sunku įtikinti aplinkinius smurtaujančio asmens veiksmais, taip pat pateikti konkrečių įrodymų. O psichologinis smurtas gali priversti iki įvairių skaudžių padarinių turinčių veiksmų, net savižudybių. Yra porų, kurios turi aukštą socialinį statusą, viešumoje atrodo darni, graži pora, o linkęs į smurtą asmuo, nors iš išorės atrodo kultūringas, išsilavinęs, namuose naudoja brutalų smurtą. Aš pati asmeniškai džiaugiuosi, kad viešumoje vis dažniau iškyla atvejai, kuomet ir žinomi asmenys nepabijo viešai papasakoti apie smurto apraiškas. Tai padrąsina tuos, kurie nedrįsta prabilti apie smurtą. Tad iš tiesų, mes regime, kad smurtaujantys žmonės yra visokie – ir tai visiškai nepriklauso nuo jų socialinio statuso.
Ar tiesa, kad smurtauja ne tik vyrai, bet ir moterys?
Statistika vis dar yra moterų nenaudai. Iki aštuoniasdešimt procentų nukentėjusiųjų yra moterys. Moterys nukenčia nuo savo esamų arba buvusių sutuoktinių ar partnerių. Likęs nukentėjusiųjų procentas yra vyrai. Vis tik iš šio procento daugiau nei pusė pilnametystės suaugusių vyrų yra nukentėjusių nuo vyrų. Tai apima atvejus, kuomet, tarkime, senyvo amžiaus žmonės nukenčia nuo sūnų, tėvų, brolių. Tik labai nedidelis procentas yra vyrai, nukentėję nuo moterų. Iš tiesų, moteris dažniau naudoja psichologinį smurtą, o fizinę smurto formą naudoja tik išskirtiniais atvejais. Metai iš metų nelabai kas keičiasi. Žinoma, galime sakyti, kad vyrai tiesiog nesikreipia į specialistus, tačiau bendrinė situacija vis dėlto rodo, kad visas mūsų kultūrinis, istorinis, politinis kontekstas ir vertybinės nuostatos vis dėlto yra moterų nenaudai. Smurtas artimoje aplinkoje yra lyčių nelygybės pasekmė, jis glaudžiai susijęs su giliai įsišaknijusia nuostata, kad galia ir kontrolė priklauso vyrams.
Moterys yra pažeidžiamesnė visuomenės dalis, ypač, kai laukiamasi atžalų ar yra auginami mažamečiai vaikai - tai veikia moterų socialinę, ekonominę padėtį. Nors pažangą smurto prieš moteris srityje jau padarėme, tačiau tobulėti tikrai yra kur. Tokio masto problemos neišsprendžia taip greitai, kaip norėtume.
Ar smurtaujantis žmogus gali pasikeisti?
Ką rodo kitų šalių specialistų ir mūsų pačių patirtys, visų pirma, jeigu norima, kad žmogus keistųsi, jis pats turi suvokti, ką blogai daro. Jis privalo žinoti, kad smurtas nėra vienintelis būdas įrodyti savo autoritetą: nevalia trenkti kumščiu, įžeidinėti, neskirti lėšų šeimos poreikiams ir panašiai. Tam, kad žmogus tai suvoktų, jis pirmiausiai turi sulaukti aplinkinių pasmerkimo. Paimkime vaikų auklėjimo pavyzdį. Dar ne taip seniai buvo suvokiama, kad vaiką auklėti galima fiziniu būdu. Šiandien mūsų nuostatos keičiasi – žinome, kad yra kitų, humaniškesnių ir priimtinesnių būdų, kaip auklėti vaikus. Tas pats yra ir su smurtu artimoje aplinkoje – privalu netoleruoti smurtaujančių asmenų elgesio. Ir pats smurtaujantis žmogus turi suvokti savo elgesio padarinius, o jeigu tą jam padaryti sunku, reikia kreiptis į specialistus – psichologus, psichoterapeutus, sudalyvauti elgesio keitimo programose. Netolerancija reiškia, kad smurtaujantis asmuo turi aiškiai žinoti, kad viena vertus, smurtinis elgesys užtraukia bausmę, kita vertus – valstybė sudaro sąlygas keisti elgesį dalyvaujant smurtinio elgesio keitimo programose. Dėl aplinkinių pasmerkimo smurtaujančiam bus lengviau suvokti savo neigiamus veiksmus. Tik taip bus formuojama saugi terpė kenčiančiam nuo smurto – jis drąsiau kreipsis pagalbos į specialistus.
Kaip būtų galima gerinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą, kokie yra sprendimo būdai?
Pirmiausia – teikiama apsauga, paslaugos kenčiantiems nuo smurto. Kaip ir minėjau anksčiau, be galo reikalinga ir visuotinė netolerancija smurtaujantiems. Čia turiu omenyje ne tik visuomenę, o taip pat ir įvairias įstaigas – teisėsaugos, švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų ir kitas. Įvairių institucijų atstovai turi netoleruoti smurto. Kitas dalykas – sistemingas smurto atpažinimo viešinimas. Žmonės turi gebėti atpažinti smurtinius atvejus. Taip pat labai svarbu suteikti galimybę ne tik kreiptis, bet ir užtikrinti asmenų su negalia poreikius atitinkančią pagalbą ir paslaugas. Skirtingą negalią turintiems žmonėms informacija apie pagalbą turėtų būti lengvai prieinama. Asmenims su negalia būtina užtikrinti individualius poreikius atitinkančia pagalbą namuose – dažnu atveju smurtaujantis asmuo ir prižiūri asmenį su negalia namuose, tad reikėtų pasirūpinti slauga namuose, užtikrinti saugią aplinką. Išskirčiau asmenis su negalia kaip nuo smurto apraiškų kenčiančią grupę, kuriai reikia specifinės pagalbos.
Visi nukentėjusieji nuo smurto ir jų artimieji gali kreiptis telefonu 870055516.
Norėčiau pabrėžti, kad visi nukentėjusieji nuo smurto ir jų artimieji gali kreiptis telefonu 870055516. Šiuo numeriu paskambinus konsultuoja specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai – jie teikia informaciją ir konsultacijas smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims aktualiais klausimais, esant poreikiui nukreipia tolimesnei pagalbai. Žmonės šia linija gali kreiptis ir anonimiškai.
Taip pat turime tiesioginių pokalbių internetu galimybę – žmogus gali susirašinėti su specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantais nenurodant savo tapatybės duomenų. Prie tokių pokalbių galima prisijungti interneto puslapyje specializuotospagalboscentras.lt
