Pagalbos niekur nesikreipė net 59 proc. nukentėjusiųjų, į policijos pareigūnus kreipėsi tik 17 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praeitais metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai.
Skaičiuojama, kad įvairios smurto rūšys artimoje aplinkoje sudaro penktadalį visų nusikaltimų.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai susiduria su žmonėmis, dažniausiai moterimis, kurios pačios, policijos, vaiko teisių specialistų ar artimųjų paragintos, kreipiasi pagalbos, dažnai po ilgai besitęsiančių smurtinių santykių.
Nevyriausybinės organizacijos „Moterų informacijos centras“ projektų vadovė Dovilė Masalskienė pabrėžia, kad nutraukti smurtinius santykius, net ir ilgai besitęsiančius, įmanoma ir būtina, svarbu tam ryžtis, kreiptis pagalbos ir ją priimti.
Sulaukė pagalbos ir palaikymo
Lietuvoje veikia 24 akredituotų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklas. Centrų specialistai teikia visapusišką reikiamą pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Apie suteiktą veiksmingą specializuotų kompleksinės pagalbos centrų pagalbą liudija moterys, pasiryžusios daugiau nebekentėti ir išeiti iš smurtinių santykių rato (moterų vardai straipsnyje pakeisti).
„Po policijos apsilankymo dėl vyro panaudoto smurto, su manimi susiekė specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistė. Tuo metu man tai buvo saulės spindulėlis tamsoje. Supratau, kad esu ne vienintelė, kuri patiria smurtą ir pažeminimą namuose.
Dabar jau žinau, ką turiu daryti, kad vėl tapčiau savimi.
Ne vieną kartą telefonu bendravome su specialiste, ji suteikė daug naudingos informacijos. Jaučiau, kaip didėja pasitikėjimas savimi, noras išeiti iš to uždaro smurto ir pažeminimų rato. Dabar jau žinau, ką turiu daryti, kad vėl tapčiau savimi.
Man labai gaila, kad Lietuvoje į moterį vis dar žiūrima, kaip į antrarūšę prekę, norų tenkinimo objektą, gabumais neprilygstančią vyrams“, – su nuoskauda ir kartu dėkingumu suteikusiems pagalbą specialistams sako Dalia.
„Jaučiausi beviltiškai, kaip įvaryta į kampą. Supratau, kad reikia kažką daryti, nes niekur negaliu nuo jo pabėgti, pailsėti. Kreipiausi į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, bendravome su psichologe ir teisininke.
Pagaliau buvau suprasta, gavau labai daug palaikymo ir pastiprinimo. Dabar aš žinau, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir žinau, kur kreiptis pagalbos“, – sako Gražina.
Gitana nuo savo partnerio patyrė psichologinį ir seksualinį smurtą. Nebeištvėrusi, ji kreipėsi pagalbos į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
„Daug kalbėjome. Ji mane išklausė, labai palaikė. Pasijutau suprasta ir priimta. Ji pasakė, kad tai rimta, kad tai pats tikriausias psichologinis ir seksualinis smurtas. Paaiškino, koks yra galimas teisinis kelias smurtautojui pažaboti.
Paaiškino, kur kreiptis, kaip rinkti įkalčius, ką daryti, jei pajusčiau fizinio smurto grėsmę. Pasidarė daug ramiau. Supratau, kad čia ne mano kaltė ir aš nesu viena. Tapo aišku, kad labiausiai sau ir savo fizinei bei emocinei savijautai būčiau pakenkusi, jei būčiau tylėjusi, kentėjusi ir niekam nieko nesakiusi“, – pasakojo Gitana.
Svarbu nekentėti
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nuo smurto artimoje aplinkoje yra nukentėjusi kas trečia moteris. Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis.
Kad ir kokios rūšies smurtas bebūtų, tas žmogus, kuris yra nuolat engiamas, praranda pasitikėjimą savimi – smurtautojas visuomet siekia parodyti savo galią, o auka jaučiasi vis labiau bejėgė.
Specialistų teigimu, būna žmonių, kurie kenčia 10–15 metų ir daugiau, ir tik tada išdrįsta kažką daryti – tačiau svarbiausia, kad išdrįsta.
Nutinka ir taip, kad pavyksta ne iš karto, būna, kad žmogus grįžta į alinančius santykius atgal, bet visgi, po antro ar trečio bandymo smurtinius santykius galiausiai nutraukti pavyksta.
Specialistai pabrėžia, kad tada, kai situacija namuose tikrai grėsminga, žinoma, reikia kreiptis į policiją, o kai situacija kelia susirūpinimą, bet dar abejojama, ko imtis, vertėtų kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.
Išeitis visuomet yra, tik reikia išdrįsti ją atrasti.
Išeitis visuomet yra, tik reikia išdrįsti ją atrasti. Kai kurioms smurto aukoms tam, kad žengtų pirmąjį žingsnį, pakanka tiesiog pasikonsultuoti su specialistais ir išgirsti, kad tai, ką išgyvena namuose, nėra normalu.
„Moterų informacijos centro“ projektų vadovė D. Masalskienė pabrėžia, kad sėkmingas išėjimas iš smurtinių santykių kiekvienu atveju yra labai skirtingas, neretai jis nesibaigia santuokos ar bendro gyvenimo nutraukimu. Smurtautojas gali ir toliau tęsti nederamą elgesį.
„Išėjmas iš smurtinių santykių kiekvienu atveju atrodo labai skirtingai. Ir nutraukus teisinius santykius, smurtautojas gali toliau smurtauti ir stengtis išlaikyti kontrolę.
Vieniems tai iš tikrųjų gali baigtis santuokos ar partnerystės nutraukimu, kitiems nesibaigs ir atlikus teisinius procesus. Būna, kad smurtauja buvę partneriai, net jau ir sukūrę kitus santykius“, – sako D. Masalskienė.
Pasak jos, smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinis reiškinys, neretai vienu metu pasireiškia ne viena smurto rūšis: „Net jei, tarkime, fiziškai nesmurtaujama, tai galimas ekonominis smurtas, kuris pasireiškia vaikų išlaikyme – nepervedami pinigai, manipuliuojama, delsiama. Pasitaiko, kad netgi atima elektroninės bankininkystės prisijungimus“.
D. Masalskienės teigimu, siekiant išeiti iš smurtinių santykių rato, visų pirma aukai yra svarbu atkurti pasitikėjimą savimi, išmokti atpažinti smurtinius santykius, pastebėti jų dinamiką ir perimti sprendimų priėmimo galią bei gebėjimą už savo sprendimus atsakyti: „Ką smurtiniuose santykiuose padaro smurtautojas, tai atima iš aukos galią. Todėl būtina susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir sprendimų priėmimo galią.
Atkurti pasitikėjimą savimi yra darbas. Gali padėti individuali psichologo pagalba, taip pat darbas savitarpio pagalbos grupėse, savišvieta, darbas su savimi. Būtina kompleksinė pagalba. Nėra vienos piliulės, kuri padėtų visiems.
Vienoms moterims stimulas atkurti pasitikėjimą savimi gali būti staigus, kaip paskutinis lašas smurtiniuose santykiuose, kitoms gali prireikti dvejų metų psichoterapijos, ne vienos individualios psichologo konsultacijos“.
Pasak D. Masalskienės, smurtiniuose santykiuose dažnai būna sutraukyti ir aukos socialiniai ryšiai, kuriuos būtina atkurti. Taip pat svarbu atsisakyti savęs kaltinimo.
Įveikti visus minėtus iššūkius, pasak specialistų, žmogui savarankiškai yra sunku arba beveik neįmanoma, todėl vertėtų kreiptis pagalbos į visoje Lietuvoje veikiančius specializuotus kompleksinės pagalbos centrus.
Centrų specialistai žmones konsultuoja, suteikia informaciją, emocinę paramą, o prireikus nukreipia ir psichologo ar teisininko konsultacijoms.
Informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejus specializuotos kompleksinės pagalbos centrai gauna iš policijos, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, bet taip pat pagalbos galima kreiptis asmeniškai.
Centrų konsultantai laukia skambučių ne tik iš žmonių, kurie susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, bet ir iš tų, kurie abejoja, ar tai, kas vyksta namie, dar normalu, ar ribos jau peržengiamos.
Nuo šių metų kiekvienoje savivaldybėje jau dirba Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos.
Taip stiprinamas NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, paslaugų teikimas tapo efektyvesnis ir nukentėjusiems, ir pavojų keliantiems asmenims.
Jei kyla rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Tai naujovė, įsigaliojusi nuo šių metų liepos 1 d.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvertinęs visas aplinkybes.
Pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu žmogumi, nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
2022 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje nepateisinamas, tik 4 proc. mano, kad gali būti aplinkybių, pateisinančių smurtą artimoje aplinkoje.
Per pastaruosius trejus metus netolerancija smurtui artimoje aplinkoje padidėjo 13 proc., o specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas – net 16 proc.
Daugiau informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ir kontaktus, kuriais galima kreiptis pagalbos, jei jaučiate grėsmę, rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.
