– Gydytoja, savo tinklalaidėse „Gyvenimo uogos“ sakote, kad apie smurtą ir įvairias jo formas reikia kalbėti, nors visuomenė šios temos dar vengia, ypač, kai kalbama apie smurtą šeimoje. Ką daryti, kad to nebūtų?
– Jeigu pora nuo pat santykių pradžios nevaržomai kalbėtų, kas jiems santykuose priimtina, o kas ne, atkristų daug problemų. Deja, daugelis mūsų su ilgalaikiu partneriu leidžiasi į gyvenimo kelionę, kai nėra aptartas nei kelionės maršrutas, nei kokias vietas jie lankys, nei ką ten veiks.
Žmonės dažnai tiesiog „įkrenta“ į santykius ir kaip jau klostosi, taip. O klostosi ne visada gerai abiem. Bėda ta, kad dažnu atveju nė viena pusė nedrįsta to pasakyti garsiai. Nuoskaudos kaupiasi metų metus, kol jų prisikaupia tiek, kad žmogus pratrūksta.
Kai mes kalbame apie smurtą, iš karto šis žodis skamba aštriai, skausmingai. Tam tikra smurto rūšis yra, kai vienam iš poros kas nors netinka, o kitam tinka, tačiau jie apie tai nekalba. Galbūt tai nepatogi, nemaloni tema, galbūt aš šiandien nenusiteikusi ar nenusiteikęs, o kitas galvoja visiškai kitaip arba kitaip supranta mano ženklus. Būna seksualinio smurto atvejų, kai jie pasiekia net teisėsaugą, tai vėlgi gali būti dėl žmonių tarpusavio nesusikalbėjimo. Tokios poros dažniausiai išsiskiria.
Apibendrinant galima pasakyti, kad poroje – panašiai kaip žaidime, reikia aptarti taisykles, susitarti, kaip jį žaisti. Neaptarus, kyla ginčų, problemos įsisenėja ir sutarti sekasi vis sunkiau. Todėl poroje kalbėti reikia apie viską, tik gaila, kad žmonės to daryti nenori ar nedrįsta.
– Ką tokiu atveju daryti?
– Kalbėtis ir dar kartą kalbėtis vos tik poroje kyla koks nors nesusipratimas.
– Ką reikėtų pasakyti – manęs netenkina tai, kaip yra?
– Reikia stengtis kalbėti atvirai. Ne mažiau svarbu ir kaip viskas pasakoma. Patys žodžiai retai žmogų skaudina, dažniausiai žeidžia jų pateikimo forma ir aplinkybės, kada jie pasakomi.
Patys žodžiai retai žmogų skaudina, dažniausiai žeidžia jų pateikimo forma ir aplinkybės, kada jie pasakomi.
– Skaudina ne pati tiesa, o tai, kaip ji pateikiama?
– Pavyzdžiui, moteris pasakoja, kad kai jos vyras pavartoja alkoholio, ypač per šventes, padidėja jo seksualinis potraukis. Tada jis nori intymių santykių. Su išgėrusiu vyru moteris nenori mylėtis, nes jis tuo metu būna grubesnis, visiškai kitoks nei blaivus. Moteris jam prieštarauti nedrįsta, nes jis apskritai pavartojęs alkoholio būna piktesnis.
Ji bijo, kad pasakiusi, ką galvoja, gali jį išprovokuoti kam nors daugiau arba jis gali supykti, trenkti durimis ir išeiti miegoti atskirai. Vaikai pamatys, kad tėtis sekmadienio rytą miega ant sofos. Galbūt jis dar išsitrauks alkoholio butelį ir vėl išgers.
Tokiu atveju šeimos savaitgalis garantuotai bus sugadintas. Ilgai galvojusi moteris galop nusprendžia, kad šįkart sukąs dantis ir tiesiog patylės. Iš visų variantų šis yra paprasčiausias. O jeigu sekmadienį vis dėlto vyras išlieka blaivus, visi būna geros nuotaikos, laiką leidžia kartu, kur jau čia ką nors sakysi, gadinsi. Ir taip iki kito karto... Vis dėlto reikėtų rasti progą pasikalbėti ir gražiai išsakyti, kas guli ant širdies, kas netenkina.
Moteris jam prieštarauti nedrįsta, nes jis apskritai pavartojęs alkoholio būna piktesnis.
– Jeigu man kas nors negerai, kaip žinoti, kaip turi būti geriau?
– Turime jausti, kaip turi būti, kad mums būtų gerai. Turi būti ramu ir galvoje, ir kūne, nes tai veikia bendrą psichinę ir emocinę sveikatą. Bendravimas su partneriu neturėtų kelti įtampos.
– Jeigu poroje moteris ar vyras nepatiria orgazmo, ar tai rodo, kad kažkas jų santykiuose ne taip? Ar tai galima prilyginti seksualiniam smurtui?
– Turbūt ne, reikia žiūrėti į konkrečią situaciją. Tarp medikų net sklando toks anekdotas. Jauna moteris nuvažiuoja gimdyti, o ginekologas klausia:
– Kokie jūsų santykiai su vyru? Kaip jūs pradėjote šį vaikelį?
Pacientė atsako:
– Na, tai pradėjome santykius.
Gydytojas:
– Jūs atvykote gimdyti su nepažeista mergystės plėve, jums neskaudėjo, nebuvo diskomforto? Jums turėjo būti nemalonu.
Pacientė:
– Na, ne, ką žinau, o kaip kitaip čia turi būti?
Ginekologas toliau nebeeina, pasišaipo, pasijuokia visi kartu, juk vis dėlto vyksta gimdymas. Tačiau klausimai ir toliau skamba galvoje – kaip aš gyvenau santuokoje, santykius turėjau dvejus metus ir kaip čia dabar atvažiavau gimdyti skaisti? Pasirodo, po gimdymo pasikeičia ir lytiniai santykiai. Gal atsiranda kitokių jausmų, kitokių potyrių ir tai, ką aš laikiau orgazmu, yra visai kas kita. Iš kur man žinoti, kas yra kas, kai yra kalbama apie jaunus žmones.
Mąstant apie subrendusius žmones, vėlgi – kinta jų fizinė forma, galbūt vienas iš poros suserga kokia nors liga, serga ilgai ir reikalinga reabilitacija. Galbūt kuris nors iš partnerių negali visavertiškai dalyvauti seksualiniame gyvenime, bet kito partnerio norai, poreikiai jam yra svarbūs.
Galbūt seksualiniai santykiai tikrai nėra tokie, kokie buvo, bet vis tiek jie yra. Galbūt kažkuris vienas nepatiria orgazmo. Bet aš manau, kad seksualiniai santykiai, ilgalaikiai santykiai nebūna tik dėl orgazmo. Tai yra bendravimo forma ir reikia paisyti tam tikrų poreikių. Žmogus nori šilumos – ir fizinės, ir dvasinės. Todėl nemanau, kad orgazmas yra kokybiškų santykių garantas, svarbūs ir visi kiti santykių komponentai.
– Seksualinis smurtas prieš vyrą. Kaip tai atrodo?
– Aš negaliu kalbėti apie faktus, kurie vyksta už uždarų durų. Manyčiau, partnerio interesų nepaisymą, tuo labiau jei jeigu apie tai poroje buvo kalbėta, galima vadinti tam tikros rūšies smurtu. Jeigu partneriai tarpusavyje nesikalba, neišsiaiškina, negalima to laikyti tikru smurtu. Tai tiesiog nesigilinimas, nesistengimas suprasti, kaip jaučiasi kitas. Nesame telepatai, kad galėtume skaityti mintis.
Po trumpu ir, rodos, paprastu pasakymu „man skauda galvą“ arba „aš esu pavargus ar pavargusi“, slypi labai daug. Gal nereikėtų to nurašyti ir šimtąjį kartą klausytis pasakymų „aš nenusiteikusi ar nenusiteikęs“, „turėjau labai daug darbo“, „buvo įtempta diena“, „man vėl skauda galvą“. Vietoje to reikėtų tiesiog ramiai susėsti ir pasikalbėti, paklausti, kodėl tau taip dažnai skauda galvą, kodėl esi nuolat pavargęs, kodėl tiek daug dirbi ir darbas užgožia mūsų šeiminį gyvenimą.
Jeigu partneriai tarpusavyje nesikalba, neišsiaiškina, negalima to laikyti tikru smurtu.
– Kokios tokio nesusikalbėjimo pasekmės?
– Žmonės jaučia diskomfortą, nepatogumą, nepasitenkinimą. Bet koks psichologinis ar fizinis skausmas organizme kelia streso lygį. Nuolat keičiasi žmogaus nuotaika, dingsta apetitas, sutrinka virškinimas, širdies kraujagyslių veikla. Jeigu pora turi vaikų, keičiasi bendravimas su jais – vaikai neturi kokybiškų santykių su tėvu ir mama. Apskritai pakintasocialiniai santykiai. Stebėjau vieną porą, kaip jie bendrauja tarpusavyje ir kaip būdami su draugais. Nemalonu buvo klausyti, kaip toje poroje moteris nuolat reiškia priekaištus vyrui.
Kartu jie gyvena nuo dvidešimt su trupučiu metų, dabar abiem gerokai per penkiasdešimt, turi anūkų. Jei žmona taip elgiasi prie draugų, kas tada vyksta, kai jie lieka dviese arba artimiausių šeimos narių apsuptyje? Kas vyksta toje poroje, kai pavartojama alkoholio, kai ji nuolat užgaulioja vyrą, o jis tiesiog sėdi nekaltu veidu ir bando ją raminti: „tu mano karalienė, viskas gerai, kodėl tu nelaiminga, pas mus ir tas, ir anas gerai“.
Vyras bando būti geras, o ji vis tiek pikta. Čia verta suklusti – abiem per penkiasdešimt metų, moteris aktyvi, o vyras ramus. Gal jis turi bėdų su potencija, gal jis jos jau nebepatenkina? Todėl moterys ir reiškiasi taip aktyviai.
Tai akivaizdžiai matoma specialistams ir jau panašu į seksualinį smurtą – moteris smurtauja prieš vyrą, nes jis jos nebepatenkina. Iš jos veiksmų būnant tarp draugų aiškiai matyti, kad ji seksualiai alkana, todėl tokia pikta, pyksta ne tik ant vyro, bet ir ant kitų moterų, pavydi joms, kad jos yra laimingos. Laimingos moterys savo vyrams nemėto užgaulių pašaipų. Nepatenkinta moteris geidžia kitų vyrų. Turbūt akivaizdu, kaip tai veikia santykius.
Laimingos moterys savo vyrams nemėto užgaulių pašaipų.
– Ar čia padėtų pokalbis?
– Padėtų, jei moteris vyrui mokėtų viską išsakyti maloniai, paprastai ir aiškiai. Jeigu ims kalbėti pakeltu tonu, vadovaujančiai, vėl jį užgaus ir pažemins. Tokiu atveju, manau, padėtų kitos su moters patarimas, kuri sakytų: „tu negali būti karalienė, nes savo karalių paverti juokdariu. Jeigu nori būti karaliene, tai tavo vyras turi būti karalius, tai ir elkis su juo kaip su karaliumi“.