Kaip rašoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pranešime žiniasklaidai, kaskart, kai imatės užduočių, kurioms neturite nei motyvacijos, nei laiko, kai jaučiamės išnaudojami ir vėliau gailimės tą darę, kai bijome atsisakyti, nes nenorime susipykti ar jaučiame kaltę – prarandame savo energiją ir laiką. Kaip padėti sau, jeigu sunku brėžti ribas, pataria šios organizacijos psichologė Rasa Vyšniauskienė.
Pasakyti „ne“ gali būti sunku todėl, kad nežinome, kaip tai padaryti mandagiai, tvirtai bei geranoriškai. Suformuluoti teigiamą atspalvį turintį atsisakymą padės 3 žingsniai:
1. Parodykite savo supratimą bei norą būti paslaugiu:
- „labai norėčiau tau padėti“,
- „įprastomis sąlygomis mielai imčiausi“,
- „matau, kad tau dabar tikrai sunku“.
2. Paprastai ir glaustai paaiškinkite, kodėl turite atsisakyti:
- „neskolinu draugams, nes turiu neigiamą patirtį atsiimdamas skolas, o tavo draugystė man brangi“,
- „negaliu tau padėti atlikti šio darbo dabar, nes esu pažadėjęs skubiai užbaigti kitą projektą“,
- „sekmadienio vakarus visuomet leidžiu su šeima“,
- „turiu kitų planų/įsipareigojimų/susitarimų“.
3. Pasistenkite padėti rasti sprendimą:
- „galbūt vertėtų/būtų galima (pasiūlykite kitus problemos sprendimo būdus ar galimybę gauti pagalbą)“,
- „negaliu tau padėti dirbti prie šio projekto, bet galiu pasidalinti keletu idėjų“.
Pradėję brėžti ribas, būkite pasiruošę susidurti su išoriniu ir vidiniu pasipriešinimu. Galite sulaukti pikto reagavimo, kaltę sukeliančių užuominų, atšalusių ar nutrūkusių santykių – ribų nustatymas turi atitinkamas pasekmes.
- Turite įvertinti, ką gaunate sakydamas „taip“ ir ko netenkate, sakydamas „ne“. Pavyzdžiui, nustoję įsitraukti į disfunkcinius ir išnaudojančius santykius, galite prarasti ryšį su artimu žmogumi ir kurį laiką išgyventi vienatvę. Turime žinoti riziką ir jai pasirengti.
- Nuspręskite ar norite rizikuoti ir prarasti tai, ką turite – kai kuriems žmonėms kaina atrodo pernelyg didelė, jie nėra pasiruošę ką nors keisti. Taip pat įvertinkite, ar iš tiesų norite, kad kitas žmogus patirtų jūsų ribų padarinius, pavyzdžiui, ar tikrai esate pasirengę taikyti įvardintas pasekmes šeimos nariui, kuris piktanaudžiauja alkoholiu ir nesigydo?
- Pabandykite kompensuoti praradimus: rasti papildomą pajamų šaltinį, auklę vaikui, užmegzti naujas draugystes ir pan.
- Nusibrėžę ribą laikykitės jos. Prisiminkite, kad pirmas žingsnis – sunkiausias, nes elgiatės sau ir aplinkiniams neįprastu būdu.
- Atminkite, kad ribų nustatymas – tik pradžia, jas reikės dar daug kartų apginti, todėl gali prireikti išorinės – draugų, paramos grupės, psichologo pagalbos.
Nustatę ribas savo mylimų žmonių atžvilgiu, galite susidurti su jų skausmu, nes jie pajus stoką toje vietoje, kurią užpildydavote savo pastangomis. Jie turės patirti savo neorganizuotumo, finansinio neatsakingumo ar kitokio netinkamo elgesio pasekmes. Čia svarbu prisiminti, kad šios ribos yra ne tik būtinos jums, bet ir naudingos jiems, nes moko būti atsakingesniais.
Kartais sunku brėžti ribas iš tiesų į bėdą patekusių žmonių atžvilgiu, ypač jei tai – artimas žmogus. Tačiau turite realistiškai įvertinti, ką galite ir ko negalite duoti. Pastaruoju atveju turėtumėte pasakyti „ne“, ypač, jei kyla pavojus pervargti ar perdegti. Reaguokite su atjauta, priimkite jų poreikius, kaip teisėtus ir nukreipkite pas tuos, kas iš tiesų gali padėti.
Ribų brėžimas yra nelengvas, daug kantrybės ir išminties reikalaujantis, tačiau mūsų brandai labai reikalingas darbas. Nustatydami sau priimtinas ribas, išmoksime būti savo pusėje, tausoti išorinius ir vidinius resursus bei apginti mums svarbius dalykus.
