„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sulaukiau 50-ies ir noriu dirbti sau: ekspertų patarimai, nuo ko pradėti

Statistika rodo, kad 40–50 metų žmonių įkurti verslai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei tie, kuriuos įkuria 20-ečiai. Galbūt karantino suteikta profesinė pauzė – puikus laikas pagalvoti, ką iš tiesų norėtųsi veikti, jei netenkina dabartinis darbas? Ekspertų patarimai – Virginijos Rimkuvienės knygoje „Man 50. Ir aš dar gyva”.
Laisvė!
Laisvė! / 123rf.com nuotr. / 123rf.com

Peržengusios 50-ies metų ribą, moterys priverstos spręsti išties globalias dilemas. Senti oriai ar naudotis naujausiais grožio pasiekimais? Nerti į naują veiklą ar kantriai laukti pensijos pabodusiame darbe? Toliau nuobodžiauti su savo sutuoktiniu ar pasinaudoti paskutiniu šansu susirasti ką nors geresnio? Nešioti trumpus sijonus ar atiduoti juos dukroms?

Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų knygoje „Man 50. Ir aš dar gyva” ieško autorė Virginija Rimkuvienė ir jos herojės – keturios ties šia amžiaus riba balansuojančios draugės: žurnalistė Kristina, verslininkė Silva, turtingo vyro žmona Klaudija ir bibliotekininkė Laima.

Deja, nėra beveik nė vienos temos, dėl kurios jų nuomonės sutaptų. Drąsiai ir atvirai jos pasakoja savo patirtis, traukia viena kitą per dantį, o atsidūrusios aklavietėje pasitelkia į pagalbą įvairių sričių specialistus: gydytojus, psichologus, sporto trenerius ir stilistus.

Knyga „Man 50. Ir aš dar gyva” / BALTO leidyklos viršelis
Knyga „Man 50. Ir aš dar gyva” / BALTO leidyklos viršelis

Šįkart pažvelkime, ką apie karjeros pokyčius amžėjant, siekiant dirbti savarankiškai sako ekspertai ištraukoje iš knygos:

„Su kolegomis dažnai mėgome pajuokauti, kad atėjo laikas dirbti „ant savęs“. Į tai kuris nors būtinai replikuodavo: „Gerai, kad ne po savimi.“ Iš samdomo darbo perėjus dirbti į savarankišką „prisidirbti“ rizikos yra, vis dėlto individualiai veiklai antroji amžiaus pusė yra itin palanki dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, šiuo laikotarpiu dauguma jau turi šiek tiek santaupų ir pakankamai patirties, kad iš to galėtų kas nors gimti. Be to, užauginus vaikus, atsiranda daugiau laisvo laiko papildomai veiklai. Ir svarbiausia – peržengę pusamžio ribą, vis daugiau žmonių ima galvoti, kas jiems teiktų malonumą, o ne kas padėtų uždirbti milijoną. Kai tikslas nėra toks ambicingas, jį nesunku pasiekti.

Peržengę pusamžio ribą, vis daugiau žmonių ima galvoti, kas jiems teiktų malonumą, o ne kas padėtų uždirbti milijoną. Kai tikslas nėra toks ambicingas, jį nesunku pasiekti.

Vienas saugiausių būdų atsinaujinti – keisti ne patį darbą, o jo pobūdį. Jei jūsų darbas jums vis dar yra įdomus, tačiau norisi turėti daugiau laisvės ir laiko sau, galbūt galima daryti tą patį, tik su individualios veiklos pažymėjimu. Pažįstu daug tokiu būdu dirbančių konsultantų, psichologų, fotografų, žurnalistų, dailininkų, turto vertintojų, buhalterių, grožio specialistų. Ir nors dalis jų pradėdami savarankiškai dirbti nuogąstavo, ar užteks užsakymų, ar pavyks pakankamai uždirbti, kalbindama juos maždaug po poros metų nuo priimto sprendimo, neišgirdau nė vieno apgailestavimo dėl tokio pasirinkimo.

123rf.com/Darbo vieta – bet kur
123rf.com/Darbo vieta – bet kur

Aišku, toks savarankiškas darbas turi ir minusų. Visų pirma, taip dirbant negalima tikėtis stabilių pajamų. Gali būti, kad kai kuriais mėnesiais vos sudursite galą su galu, o kai kuriais gausite tiek užsakymų, kad neįstengsite visų priimti. Toks nestabilumas gerokai išbalansuoja sveiką gyvenimo režimą. Bijodami, kad užsakymai nuplauks, žmonės derlingaisiais periodais neretai verčiasi per galvą, nemiega naktimis ir atsisako planuotų atostogų. Dėl to pervargsta ir nusivilia savo sprendimu.

Virginija Rimkuvienė / Liudo Masio nuotrauka
Virginija Rimkuvienė / Liudo Masio nuotrauka

Išbandžiusieji savarankiškas veiklas siūlo nepanikuoti. Pasak jų, ilgai dirbant atsiranda pastovių klientų, tam tikras stabilumas ir svarbiausia – suvokimas, kad darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs. Tie, kurie išties nori su jumis dirbti, palauks, o jei negali palaukti, vadinasi, ne jūsų ir buvo. Be to, kai esame pailsėjusios ir laikomės aiškaus darbo ir poilsio režimo, dirbame kur kas produktyviau – tai yra, per tą patį laiką padarome daugiau darbų ir nesiplėšydamos.

O jeigu aš noriu ne įdarbinti turimas žinias, o pasukti į visai naują vagą? Štai mano giminaitė, ilgus metus sėkmingai dirbusi architekte, įpusėjusi amžių sumanė įgyvendinti savo vaikystės svajonę ir tapti... veterinare. Įstojo, buvo geriausia kurso studentė, o dabar jau yra be kelių dienų veterinarė. Kaifuoja operuodama katytes ir šuniukus ir nėmaž nesigaili savo sprendimo.

„Įmanoma pakeisti savo veiklos kryptį iš esmės, tačiau reikia įvertinti du dalykus, – siūlo vadovavimo ir lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė. – Pirmasis, ar tikrai neidealizuojate naujosios veiklos. Žmonės dažnai nori užsiimti interjero kūrimu, dizainu, konsultavimu ar mokymais, nes mano, kad tai lengvas ir smagus darbas, bet ilgainiui pamato, kad jis varginantis ir sunkus, o klientai neatbėga vien feisbuko paskyroje paskelbus naują pareigų pavadinimą. Todėl prieš radikaliai keičiant kryptį, siūlau bent savaitę išbandyti naujuosius profesinius batus, padirbėti kad ir savanoriu.

Kitas klausimas, ar esate pasiruošęs grįžti į naujokų lygą? Įvertinkite tai, kad pirmaisiais metais turėsite konkuruoti su kur kas jaunesniais specialistais, kad jūsų uždarbis gerokai nukris lyginant ne tik su tuo, kurį gaunate dabar, bet ir su tuo vidurkiu, kurį gauna patyrę jūsų pasirinktos srities specialistai. Kita vertus, 50 metų – dar ne kelio pabaiga. Jūs turite prieš akis dar 20 produktyvių metų, taigi – pakankamai laiko įsibėgėti ir tapti šios naujos srities profesionalu.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alisa Miniotaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alisa Miniotaitė

Pasak Alisos, geriausia planą B susikurti iki paliekant darbą A, tačiau tas periodas, kai sėdite vienu metu dviejose valtyse neturėtų trukti ilgiau nei pusę metų ar metus. Šiam laikui praėjus turite pasiryžti abiem kojomis peršokti į naują laivą.

Jūs turite prieš akis dar 20 produktyvių metų, taigi – pakankamai laiko įsibėgėti ir tapti šios naujos srities profesionalu.

Papuošalų vėrimas, tortų kepimas, muiliukų virimas, gėlių auginimas, mini vaikų darželiai, nedidelės jogos studijos, būrimai, meditacijos, edukacinės programos, vaikų gimtadienių organizavimas – vien mūsų bendruomenės puslapyje tokių miniversliukų galiu rasti dešimtis. Nėra beveik nė vienos srities, iš kurios norint nebūtų įmanoma papildomai užsidirbti.

Investicijos į tokius verslus paprastai būna gana nedidelės, tad pamačius, kad reikalai nevažiuoja taip, kaip norėtųsi, visada galima tai uždaryti ir imtis ko nors kitko. O jei sekasi vis geriau ir geriau, galbūt tai ženklas, kad mėgstama veikla gali tapti ir stabiliu pajamų šaltiniu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Asta Klimavičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Asta Klimavičienė

Finansų ekspertė dr. Asta Klimavičienė paneigia stereotipą esą po 50-ies imtis naujos veiklos jau vėlu. „Statistika rodo, kad 40–50 metų žmonių įkurti verslai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei tie, kuriuos įkuria 20-ečiai, – sako ji. – Taip yra dėl to, kad žmonės yra sukaupę daugiau patirties, mažiau rizikuoja, labiau linkę viską apskaičiuoti. Nėra to jaunatviško lengvabūdiškumo, kai puolama veikti vos gimus idėjai.

Jauni žmonės turi daugiau laiko kristi ir kilti, o vyresni nelinkę taip rizikuoti. Ypač – moterys. Kita vertus, jei norisi ne tik susikurti darbo vietą sau, bet išsukti šį tą didesnio, verta pagalvoti apie šeimos verslą, kurį vėliau galėtų perimti vaikai.“

Tam šis amžiaus tarpsnis visai palankus, nes 50-ečiai tėvai turi daug patirties, stabilumo, racionalumo ir dar yra pakankamai stiprūs, o suaugę vaikai – veržlūs, drąsūs ir energingi, tad galima sukurti stiprią, nemažą potencialą turinčią komandą.

Statistika rodo, kad 40–50 metų žmonių įkurti verslai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei tie, kuriuos įkuria 20-ečiai.

Nebijoti pradėti ragina ir asmeninio ugdymo konsultantė Lina Danienė, savo kailiu yra patyrusi, ką reiškia atsidurti kryžkelėje ir bijoti imtis kažko naujo. Išmokusi įveikti dvejones, Lina išbandė ne vieną veiklos sritį ir šiuo metu konsultuoja pokyčių trokštančius žmones.

„Valia ir aistra – dvi svarbios jėgos, padedančios judėti mums į priekį, – sako ji. – Mes visi kurį laiką galime daryti tai, ko reikia, bet vis tiek ateina diena, kai paklausiame savęs: „O ko aš iš tiesų noriu?“ Tai neišvengiama. Kai valia nebepastumia, tuomet reikia kažko, kas tave patrauktų. Tas kažkas yra aistra.“

Kaip pradėti?

Pataria asmeninio ugdymo konsultantė Lina Danienė.

Organizatorių nuotr./Lina Danienė
Organizatorių nuotr./Lina Danienė

1. Išdrįskite apsižvalgyti plačiau. Dažna 50-etė, visą gyvenimą arusi tą pačią profesinę vagą, įsikimba į argumentą esą nieko kito, išskyrus tai, ką iki šiol darė, ji daryti nemoka. Nemanykite, kad pakeitus veiklos kryptį, reikės pakeisti visą gyvenimą. Į naują veiklą atsinešam 90 proc. to, ką turėjome. Tai mūsų charakterio savybės, įgūdžiai, ryšiai, gyvenimo patirtis. Mes pernelyg dėmesį sutelkiam į žinias, bet neįvertinam asmeninių savybių. Gebėjimas užmegzti ryšį su klientu ir jį išlaikyti, parduoti produktus, greitai surasti reikiamą informaciją svarbūs tiek dirbant banke, tiek teikiant bet kokias kitas paslaugas.

Į naują veiklą atsinešam 90 proc. to, ką turėjome. Tai mūsų charakterio savybės, įgūdžiai, ryšiai, gyvenimo patirtis.

2. Kasdien raskite bent šiek tiek laiko naujajai veiklai. Ko gero, save tik apgaudinėjate, jei vis dūsaujate, kaip norėtumėte imtis kažko naujo, bet dar nieko nesate pradėjusi daryti ta linkme. Jei išties norėtumėte, laiko tam tikrai rastumėte. Tarkim, vakare, palikus šeimą prie televizoriaus, galima užsidaryti miegamajame ir užsiimti trokštamais rankdarbiais, knygos rašymu ar informacijos paieškomis.

123RF.com nuotr./Nuolat stinga energijos?
123RF.com nuotr./Nuolat stinga energijos?

Kartais žmonės sako, kad jiems vos užtenka energijos atlikti privalomus darbus, kaip jos rasti dar ir papildomai veiklai? Tačiau su energija dedasi įdomūs dalykai. Kai darome tai, kas mums patinka, energijos daugėja. Jei jums nuolat jos stinga, tai veikiausiai yra ženklas, kad dirbate ne tai, ko norėtumėte.

Jei jums nuolat stinga energijos, tai veikiausiai yra ženklas, kad dirbate ne tai, ko norėtumėte.

3. Išdrįskite žengti pirmąjį žingsnį. Paprastai tai yra vienas sunkiausių dalykų, nes kol esate kalbėjimo etape, visada galima atsitraukti. Kai žengiate pirmąjį žingsnį, trauktis nėra kur, tik eiti į priekį. Pirmas žingsnis neturi būti labai platus ir didelis, ženkite tiek, kiek užtenka drąsos.

Jei nelabai pasitikite savimi, nesirinkite tarp pirmųjų patarėjų ir klientų itin kritiškų, skeptiškų žmonių – tokie gali užgesinti net ir pačias geriausias idėjas. Į kritikus galėsite atsigręžti tuomet, kai reikalai ims dėl kokių nors priežasčių strigti ir norėsite suprasti kodėl.

Nepalikite šeimos narių nuošalyje, tarsi jie ir jūsų naujoji veikla būtų skirtingi dalykai. Kuo labiau įtrauksite juos į tai, ką darote, tuo labiau tikėtina, kad jie ne konkuruos su jūsų veikla, bet bendradarbiaus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs