Daugiau informacijos darbo teisės klausimais rasite jos instagramo paskyroje.
Kada atostogos perkeliamos?
Jei darbuotojas suserga atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi – gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos. Taigi, liga atostogų metu nebūtinai reiškia, jog darbuotojo kasmetinių atostogų dienos yra išnaudojamos sveikti.
Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
„Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų“, – sako E.Kiznė.
Jei susirgo iki atostogų arba serga ilgai
Kita pasitaikanti situacija – kai darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios. Advokatės teigimu, tuomet kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Dar vienas variantas – kai darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti. Tokiu atveju kasmetinės atostogos suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku.
„Galima susitarti, jog atostogos bus suteiktos netrukus po neįvykusių atostogų arba vėliau“, – patarė darbo teisės žinovė.
