Sveiki, siunčiu klausimą, kuris jau ilgą laiką neduoda ramybės ir, tiesą pasakius, nežinau, kaip elgtis ne tik man, bet ir vaikinui.
Pradėsiu nuo to, jog mes susipažinome prieš beveik 2 metus, tačiau kadangi mus skiria atstumas, bendravome tik internetu, be jokios intencijos, jog iš mūsų santykių gali išaugti kas nors daugiau (bendravome tiesiog kaip draugai, o susitikdavome visada tik festivalyje, kuriame susipažinome t. y. kartą metuose festivalio metu).
Po vieno susitikimo, atrodo, viskas apsivertė aukštyn kojomis, nes tada supratome, jog lyg ir norime vienas iš kito kažko daugiau, jog negalime būti tiesiog draugais. Po to karto praėjo daug laiko, kelis kartus susitikome esant kitomis aplinkybėmis, leidom laiką kartu, nors tas laikas ir buvo trumpas. Viskas taip ir liko. Susitikinėti mes negalime, o ir nelabai norime per atstumą, bet vienas kito nepaleidžiame.
Kiek kartų bandėme nebendrauti, vis tiek net ir tas virtualus bendravimas (internetu, telefono skambučiais) mums atrodo būtinas ir, kaip mes sakome, tai tampa priklausomybe. Mums neišeina vienas kito pamiršti, nors kartais atrodo, kad to norime. Dabar, jei reikėtų apibrėžti esamą bendravimą, galime sakyti, esame „draugai su privalumais“, nors draugais vienas kito vadinti neleidžiame.
Situacija kebli. Nei vienam tai nepatinka, ir norime kažką keisti, bet mes nežinome, ar verta bendrauti būtent taip, ar bandyti viską nutraukti, kol dar labiau neįklimpome. Ar įmanoma bendrauti su žmogumi dar kelerius metus, kol galiausiai mūsų nebeskirs atstumas? Kaip išbristi iš tos priklausomybės? Ir iš viso, kaip elgtis situacijoje, kuri atrodo tokia beviltiška, jog kartais norisi viską mesti, o vėliau vėl susigrąžinti (taip buvo kelis kartus ir mes ėmėme bendrauti)?
Ar tai yra tiesiog susižavėjimas žmogumi, jei žinai visas jo ydas, visus minusus, visas baisiausias klaidas ir nebijai kalbėti apie savąsias, nebijai kalbėti tokiomis temomis, apie kurias neišdrįsti net su gerais draugais ir pažįstamais? Ar tai gali būti laikinas susižavėjimas, jei esame savimi, vienas kitam esame sąžiningi ir nenešiojame kaukių, esame kokie esame ir, kad ir kaip būtų sunku, visada pasakom vienas kitam tiesą, kad ir kokia karti ji būtų?
Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.
Sveiki,
pradėsime nuo Jūsų laiško pabaigos. Jame girdisi emocijų proveržis, kuris yra visiškai suprantamas, tačiau pasistenkime įnešti šiek tiek aiškumo ir žemiškumo.
Tai, ką parašėte apie savo bendravimą ir atvirumą, yra labai puiku ir dideli pliusas bet kokiuose santykiuose. Žinoma, kad tai gali būti ne tik susižavėjimas, bet ir gimę pastovesni šilti jausmai vienas kitam. Atvirumas griauna sienas tarp žmonių – ne taip daug su kuo galime būti iki galo atvirais.
Taigi šis bendravimas mažų mažiausiai yra didelė dovana jums abiem, parodžiusi kokio atvirumo ir kokio bendravimo abu norite santykiuose.
Praktiškesnė jųdviejų istorijos dalis – judu labai mažai pažįstate vienas kitą kasdienybėje. Bendravimas, ryšys yra nuostabu, tačiau poros gyvenimas susideda ir iš banalios buities, darbų, stresų, konfliktų akis į akį, kas kelia tikruosius iššūkius ir parodo tikrąjį poros tvirtumą. Nepažinodami vienas kito realiose situacijose, judu net negalite padaryti aiškių sprendimų, ko norite iš santykių, tad nenuostabu, kad situacija tokia kankinanti.
Taip pat skaitykite: Kodėl tuokiamės ne su tais žmonėmis?
Dalis porų, susiėjusių per atstumą, sugeba sukurti porą ir pereitį į realų bendravimą. Daliai visgi tai lieka tik malonus prisiminimas. Kadangi nežinome, kokios aplinkybės neleidžia būti kartu, sunku ką šitoje vietoje komentuoti. Rašote, kad niekas nežada keistis dar kelerius metus, o tai ilgas laiko tarpas. Akivaizdu, kad nei vienas nesijaučiate pasiruošęs kardinaliai pakeisti savo gyvenimo tam, kad būtumėte kartu (nebent, žinoma, šiuo metu esate nepilnamečiai). Ar verta bendrauti kelerius metus iki galimybės susitikinėti gyvai? Šito mes atsakyti negalime.
Teorinės žinios sakytų, kad neverta investuoti į neapibrėžtus santykius ir geriau ieškoti realaus žmogaus, nes per kelerius metus galima sukurti stabilią porą ir netgi šeimą, o iki tol judu nebūsite spėję net pakankamai vienas kito pažinti. Kita vertus, realiame gyvenime nutinka labai netikėtų dalykų, tad jums patiems teks vėl ir vėl kalbėti apie tai, kalbėtis apie ateitį, apie santykių perspektyvą, apie tokius praktiškus dalykus, kaip įsivaizduojate šeimos kūrimą, kur norite gyventi, kaip matote savo ateitį bei savo poros bei šeimos ateitį.
Apgalvokite patys sau, kas kuriam yra svarbu, ir dalinkitės šita informacija. Būkite kuo nuoširdesni patys sau, nebandydami aukoti savo norų tam, kad jie skambėtų panašiai į kito žmogaus norus. Neretai bendraujantys per atstumą daugiau kalba apie savo vidinius išgyvenimus, dalinasi požiūriais, pasakojasi apie praeitį, dabartinius įvykius gyvenime, tačiau praktinių klausimų nesprendžia, nes su jais nesusiduria. Net ir realiai bendraujančios poros pamiršta išsiaiškinti vienas kito planus ir ketinimus.
Būkite kuo nuoširdesni patys sau nebandydami aukoti savo norų tam, kad jie skambėtų panašiai į kito žmogaus norus.
Tad kalbėdami apie porą nepamirškite, kad tai reiškia, kad kažkada teks kartu gyventi, planuoti šeimą, gimdyti vaikus, jei abu jų norite, apie ką taip pat svarbu pakalbėti. Tai gali įnešti aiškumo, ar jųdviejų požiūriai ir norai sutampa.
Esate mergina, tad šeima Jums yra aktualesnis klausimas. Pagalvokite ir atsakykite pati sau, kiek ilgai esate pasiruošusi laukti, kol pradėsite ją kurti. Keleri metai bendravimo per atstumą ir dar metai kiti iki santuokos (gal būti) bei vaikų gali pasirodyti ne toks ir viliojantis pasirinkimas. Kas be ko, jis bus teisingas, jei visa širdimi jusite, kad tai yra Jūsų kelias ir norite būtent šito.
Taip pat skaitykite: 5 keisti ženklai, kaip meilė paveikia žmogaus būseną
Priklausomybė vienam nuo kito nerodo jausmų tvirtumo, bet šitą judu patys suprantate. Galimybė bendrauti labai atvirai, šiltai, artimai, jaustis visiškai priimtu yra retas turtas. Nenuostabu, kad taip nenorite vienas kito paleisti. Prisideda ir paprasčiausias žmogiškas poreikis savintis, tad norite ne tik mėgautis bendravimu, bet ir neleidžiate, kad kas nors kitas atsirastų vienas kito gyvenime.
Pakalbėkite apie tai – kodėl, negalėdami vienas kitam suteikti visaverčių santykių, neleidžiate jų turėti su realiu žmogumi? Žinoma, tai bus sunku – išmokti paleisti yra turbūt sudėtingiausia gyvenimo pamoka. Tačiau tai gali būti puiki galimybė išbandyti jųdviejų santykius, nenutraukus bendravimo leisti vienas kitam bendrauti su kitais žmonėmisiki tol, kol galėsite bendrauti gyvai, duoti vienas kitam šansą sukurti laimingus santykius. Jei to nepavyks ir abu liksite laisvi, tuomet likimas pats tars žodį, ir galėsite bandyti būti kartu.
Pakalbėkite apie tai – kodėl, negalėdami vienas kitam suteikti pilnaverčių santykių, neleidžiate jų turėti su realiu žmogumi?
Jei kažkuriam pavyks (meilė yra norėti vienas kitam ko geriausia, o ne laikyti prie savęs bet kokia kaina), teks išmokti paleisti. Šiuo metu pasodinote vienas kitą į kalėjimą – nei suteikiate visaverčius santykius, nei leidžiate bendrauti su kitais žmonėmis. Bendraukite tarpusavyje ir toliau, duokite galimybę ateičiai, bet labai gerai pagalvokite apie leidimą vienas kitam matytis ir su kitais žmonėmis. Jųdviejų situacijoje nėra malonios, lengvos išeities. Teks daryti skaudžius sprendimus bei pasirinkimus. Net ir pasirinkimas laukti nebus malonus, kadangi nusimato ilgas laiko tarpas, o garantijų, kad judu tiksite vienas kitam kasdieniame gyvenime, taip pat nėra.
Taip pat skaitykite: Ką reiškia sapnai apie seksą
Nesvarbu, kokį sprendimą priimsite, svarbiausia jį priimti ir stebėti, kaip judu jaučiatės, kalbėtis apie tai. Galite nuspręsti palaukti, tačiau turėkite galvoje, kad tai, vaizdžiai kalbant, ne krauju pasirašyta sutartis ir, kaip bet kokiuose santykiuose, bet kuris esate laisvas iš jų išeiti. Kitas variantas, tam atvejui, jei nei vienas nerasite jėgų padaryti aiškaus sprendimo ir jo laikytis – palikti viską, kaip yra, ir toliau bendrauti bei jausti kylančią kančią.
Kartais turi ateiti tam tikras laikas, įvykti tam tikri lūžiai, suvokimai kuriuos dažnai lydi skausmas, kol noras išsilaisvinti iš skausmo tampa toks didelis, jog žmogus padaro tuos sprendimus, kurių anksčiau padaryti nepajėgė. Kylanti įtampa ir nepatogumas anksčiau ar vėliau gali pasiekti tokią ribą, jog jausite, kad toliau taip nebegalite, ir padaryti aiškius sprendimus ar nutraukti bendravimą atrodys mažiau skausmingas pasirinkimas.
Žmogaus gyvenimas ne taip dažnai, kaip daugeliui norėtųsi, yra pagrįstas sausa logika, tad nenustebkite, jei dar daug kartų viską mesite ir vėl grįšite bendrauti, darysite sprendimus ir juos laužysite, kol išsiaiškinsite, ko abu norite iš tikrųjų, ir pamatysite, ar išlauksite dar kelerius metus vienas kito, ar ne.
O pakeliui stebėkite save, savo poreikius, jauskite tai, ką jaučiate, būkite kiek įmanoma nuoširdesnė pati sau – galite labai daug apie save sužinoti bei išmokti, kas padės tiek gyvenime, tiek santykiuose. Ar šiuose, ar kituose.
Sėkmės Jums!
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių, nesugebate atsikratyti pavydo ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys į įdomiausius laiškus.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
