Arčiausiai mūsų gyvena ne draugai, ne giminaičiai, net ir ne bendradarbiai, o kaimynai. Niekaip su mumis nesusiję žmonės, visiškai atsitiktinai atsiradę itin artimoje aplinkoje. Ir būtent šie – arčiausiai esantys – žmonės ateina mums į pagalbą, kai pritrūksta druskos, kai reikia pasaugoti vaikus, pašerti katiną, palaistyti gėles ar išimti laikraščius iš pašto dėžutės, kai sprogsta vamzdis ar sugenda automobilis.
Ir atvirkščiai - skaudžių istorijų apie blogus kaimynus galime išgirsti labai daug. Graudžių skundų, pasipiktinimo, nuoskaudų, neapykantos, nevilties kupini pasakojimai apie kaimynus formuoja visuomenės sampratą, kad „kaimynas“ – tai tiesiog dar vienas blogio ar kenkėjo sinonimas. Gal todėl žmonės vis dažniau ima vengti kaimyniškų santykių, stengiasi su kaimynais neturėti jokių reikalų, nematyti jų ir negirdėti.
Nesvarbu, koks mūsų požiūris, tačiau su kaimynais mes neišvengiamai kuriame santykį. Blogą ar gerą, draugišką ar priešišką, bet visgi tai yra toks pat svarbus santykis, kaip ir su giminaičiais, bendradarbiais ar draugais. Ir nuo to santykio kokybės (kad ir kaip apmaudu) labai priklauso mūsų gyvenimo gerovė. Gerai sutardamas su kaimynais žmogus gali tikėtis pagalbos, jaustis naudinga, svarbus, ne toks vienišas, gali gyventi saugiau ir ramiau.
Kaimynystės ypatumai
Santykiai su kaimynais skiriasi nuo santykių su draugais ar kolegomis keliais aspektais.
Kitaip nei draugų, kaimynų mes nesirenkame. Be to, būtent kaimynai mato ir žino apie mus tokių dalykų, kuriuos galime nutylėti bendraudami su bendradarbiais ar nuslėpti nuo giminaičių. Kaimynas girdi barnius už sienos, mato, kada ir kokios būklės mes grįžtame po vakarėlio, kaip elgiamės su savo vaikais, kaip dažnai einame į parduotuvę ir dar daug panašių, atrodytų, nereikšmingų buities dalykėlių, kurie labai iškalbingai ir tiksliai atspindi bet kurios šeimos gyvenimo realybę.
Kitaip nei su giminaičiais, su kuriais susipykęs gali nesimatyti dešimtmečiais, ir dėl to neskaudės galvos, su kaimynais tenka susitikti kiekvieną rytą.
Įkyrios senutės nuolat aiškina, kaip auklėti tavo vaiką, kaimynas iš gretimo buto nuolat užima tavo automobilio vietą. Ką daryti, kai niekaip nesutari su kaimynais? Ką daryti, kai jie triukšmauja ir į prašymus liautis nekreipia dėmesio?
Būtų idealu, jei mums niekas netrukdytų gyventi – švęsti, ilsėtis, auklėti vaikus – taip, kaip norisi. Norėtume, kad svetimi žmonės nesipainiotų po kojomis, kai skubame, nekeltų savo reikalavimų ir negadintų nuotaikos priekaištais. Deja, kaimynai – ne tarakonai ir ne trūkęs vamzdis. Norint gerai sutarti, reikia puoselėti gerus santykius. Tuomet tas likimo siųstas niekšas, kuris nuolat užima jūsų automobilio vietą, mielai atsižvelgs į jūsų prašymą, ir senutė, kuri yra nekokios nuomonės apie jūsų vaikų elgesį, taps miela ir supratinga.
Būkite sąžiningi ir pažvelkite, kaip jūs patys elgiatės su kaimynais? Mes nesivarginame pasisveikinti, prisiminti vardo, skirti laiko, sukaupti dėmesį, pagelbėti, išklausyti... Tačiau, norint gerų santykių, deja, reikia nevengti įdėti pastangų. Pasistengti ir pasveikinti, pavyzdžiui, kaimyną Velykų proga. Ir ne trumpąja žinute, o žodžiu! Kiekvienas nori būti svarbus ir matomas. Net ir jūsų kaimynas.
Žmogui būdinga atsilyginti už paslaugą, todėl norint gerų santykių su kaimynais verta pasistengti ir investuoti laiko bei dėmesio, nes juk „kaip šauksi, taip atsilieps“.
Gal imkite ir surenkite pas save kaimynų vakarienę? Pirmiausia – tik iš jūsų laiptinės. O paskui gal ir visas namas kieme susitiks?
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ pradėjo iniciatyvą „Rask laiko pokalbiui“, kuria skatinama atrasti daugiau laiko bendravimui ir skirti jį savo artimiausiems žmonėms. Iniciatyvos partneriai – „Žmogaus studijų centras“ ir žurnalas „Psichologija Tau“.
