Į klausimą atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Vaiva Nevardauskienė.
Pasisakyti šia tema paskatino 2017-05-10, t. y. pačiame abiturientų brandos egzaminų įkarštyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo internetiniame tinklalapyje įkeltas informacinis pranešimas „Abiturientė pralaimėjo ginčą su Nacionaliniu egzaminų centru dėl apeliacijos rezultato“.
Prieš nurodant minėtame informaciniame pranešime aptariamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo esmę (pranešime teismo sprendimo data ir numeris nenurodyti) ir prieš įvertinant šio teismo sprendimo svarbą iki jo priėmimo buvusios teismų praktikos kontekste, tikslinga trumpai paminėti, kas reglamentuoja apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pateikimą.
Apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu Nr. ISAK-2391 (nuo 2013-01-13 galioja nauja redakcija). Konkrečiai apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų reglamentavimui yra skirtas nurodyto aprašo XXVIII skyrius. Atkreiptinas dėmesys į kelias šio skyriaus nuostatas: į 130 punkto nuostatą, numatančią, kad apeliacijos metu darbas vertinamas iš naujo; į 131 punkto nuostatą, numatančią, kad apeliantų darbų atrinkimą, pakartotinį jų vertinimą organizuoja ir dalykų apeliacines komisijas sudaro Nacionalinio egzaminų centro direktorius. Į apeliacinę komisiją negali būti skiriami apeliavusių kandidatų darbus vertinę asmenys.
Informaciniame pranešime minimas teismo sprendimas priimtas vertinant situaciją, kuomet abiturientė prašymą dėl apeliacijos pateikė skųsdama išlaikyto valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus ir tikėdamasi, kad apeliacijos metu jos darbas bus įvertintas aukštesniais balais:
„Pasak pareiškėjos, 2016 m. ji eksternu laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir gavo 66 balų įvertinimą. Manydama, kad egzaminas įvertintas nepakankamai, kreipėsi su prašymu dėl apeliacijos, tačiau po apeliacijos egzamino vertinimas buvo sumažintas iki 42 balų.
Pareiškėjos manymu, jos darbas įvertintas netinkamai, ir NEC turi būti įpareigotas atlikti pakartotinį pareiškėjos darbo įvertinimą, paskyręs jį kitiems vertintojams, turintiems didesnę patirtį ir kvalifikaciją.“ (http://www.vaateismas.lt/lt/aktualijos/pranesimai-spaudai/abituriente-pralaimejo-ginca-dc9j.html)
Kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinio egzaminų centro 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalį, susijusią su jos apeliacijos rezultatu, įpareigoti Nacionalinį egzaminų centrą iš naujo peržiūrėti jos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą, paliekant ne blogesnį nei anksčiau gautas (66 balų) valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas, ir priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio egzaminų centro, vieną eurą neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant dėl tokių reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, teismui buvo būtina atsakyti į klausimą, ar apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimo nagrinėjimui taikytinas draudimo priimti apeliantui nepalankesnį sprendimą nei tas, kurį apeliantas skundžia, principas, kuris taikomas tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procesuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėjo išvados, kad draudimo keisti blogąją pusę principas šiuo atveju netaikytinas:
„Teismo nuomone, pareiškėjos darbas buvo įvertintas kompetentingų asmenų, kurie vertino būtent pareiškėjos darbą, o ne ankstesnių vertintojų atlikto vertinimo teisingumą, jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymi, kad, pasinaudodama teise į apeliaciją, pareiškėja prisiėmė ir iš to kylančias teisines pasekmes – jos egzamino darbas buvo kitaip įvertintas ir tas įvertinimas buvo jai ne toks palankus nei pirminis.
Pareiškėjos lūkestis, jog jos egzamino darbas bus įvertintas aukštesniu balu, pagrįstas tik jos pačios nuomone, nes teisės aktai neįtvirtina non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacijų nagrinėjimo metu atliekamas pakartotinis darbo vertinimas, taigi apeliacinė komisija netikrina ankstesnio vertinimo teisingumo, o naujai įvertina egzamino darbą.“ (http://www.vaateismas.lt/lt/aktualijos/pranesimai-spaudai/abituriente-pralaimejo-ginca-dc9j.html)
Peržvelgus administracinių teismų praktiką bylose, kuriose buvo ginčijami valstybinių brandos egzaminų apeliacijų rezultatai, nepavyko rasti teismų sprendimų/nutarčių, priimtų dėl aukščiau aptartam atvejui analogiško ginčo, t. y. kuomet valstybinį egzaminą išlaikęs pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl po apeliacijos nagrinėjimo sumažinto egzamino vertinimo. Tai rodo ypatingą šiame teismo sprendime pateiktų išaiškinimų svarbą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tuo atveju, jei aptartas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nebus apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliks jį nepakeistą ir pritars jame išdėstytiems išaiškinimams, išlaikyto valstybinio brandos egzamino vertinimo skundimo rizika bus akivaizdi: pasinaudojant teise į apeliaciją, visada bus tikimybė, kad egzamino darbas bus įvertintas žemesniu balu nei pirminio vertinimo metu.
Ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.