Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkas Justas Kuprys
Atsakant į jūsų klausimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad priklausomai nuo to, ar darbdavys pateikė ir supažindino su detaliomis taisyklėmis dėl minėtų priemonių naudojimo, priklausytų ir tikslesnis atsakymas. Kadangi iš jūsų pateikto klausimo nėra galimybės suprasti, kam ir kokiomis sąlygomis jums buvo suteiktos naudoti minėtos priemonės, bei nėra galimybės suprasti, ar jūs pasirašytinai buvote supažindinti su aiškiomis taisyklėmis dėl šių priemonių naudojimo, taip pat ir jų stebėjimo, trumpai žemiau aptarsiu galimus atsakymus į jūsų klausimą, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių.
Jei nebus įmonės vidaus taisyklių arba jos bus prieštaraujančios galiojančiam teisiniam reglamentavimui, darbdavio veiksmai stebint jūsų veiksmus naudojantis kompiuteriu ar telefonu bus laikytini jūsų teisės į privatumą pažeidimu.
Visų pirma, darbdavys turi parengti aiškias, suprantamas ir neprieštaraujančias šalies įstatymams įmonės vidaus taisykles, kurios reglamentuotų darbuotojų teises ir pareigas, pasakytų jiems, ką galima daryti, o kas yra draudžiama, taip pat reglamentuotų darbdavio veiksmus stebint darbuotojų veiklą naudojant minėtas priemones (telefoną, kompiuterį), bet tuo neapsiribojant, aiškiai nurodant, kokiu būdu ir kokioms sąlygoms esant gali būti stebimi jūsų veiksmai kompiuteryje ar telefone ir kt.
Itin svarbi viena aplinkybė: jei nebus įmonės vidaus taisyklių arba jos bus prieštaraujančios galiojančiam teisiniam reglamentavimui, darbdavio veiksmai stebint jūsų veiksmus naudojantis kompiuteriu ar telefonu bus laikytini jūsų teisės į privatumą pažeidimu, o informacija surinkta jus stebint negalės būti panaudota prieš jus, pavyzdžiui, skiriant drausminę nuobaudą ir pan.
Visų antra, tuo atveju, jei darbdavys suteikė darbuotojui kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną darbo funkcijoms atlikti bei leidžiant kompiuteriu naudotis ir asmeniniais tikslais po darbo, nenustatęs darbo priemonių naudojimosi tvarkos apribojimų (lokalinių teisės aktų), taip pat ir dėl draudimo naudotis tam tikromis programomis (pvz., „Skype“) naudotis asmeniniais tikslais, neįspėjęs dėl to, kad susirašinėjimas ar lankymasis interneto tinklalapiuose bus tikrinami, slapta stebėjęs, rinkęs informaciją apie atliekamus darbuotojo veiksmus, remiantis formuojama Lietuvos teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3217-781/2013), bus pripažintas pažeidusiu darbuotojo teisę į privatumą.
Tokios pozicijos formuojamoje praktikoje laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau nutartyje – EŽTT), nes privataus gyvenimo sąvoka neapsiriboja privačia aplinka, ji gali apimti ir profesinį gyvenimą tuo atveju, kai darbuotojas nėra informuotas apie naudojimosi darbo priemonėmis apribojimus (Halford v. United Kingdom, Nr. 20605/92,1997).
Pavyzdžiui, EŽTT byloje Copland v. the United Kingdom, 3 July 2007, no. 62617/00, darbdavys stebėjimą vykdė turėdamas tikslą nustatyti, ar darbuotojas nesinaudoja darbdaviui priklausančiais įrenginiais asmeniniais tikslais pernelyg dažnai. EŽTT šioje byloje EŽTK 8 straipsnio pažeidimą konstatavo pareiškėjai nebuvus informuotai apie naudojimosi darbe esančiais telefonais apribojimus. Taigi remiantis EŽTT praktika, pagal EŽTK tikslus telefoniniai skambučiai iš darbo vietos patenka į „privataus gyvenimo“ ir „susirašinėjimo“ sąvokas (Halford ir Amann v. Switzerland, Nr. 27798,1995).
Tokios pačios taisyklės taikytinos ir iš darbovietės išsiųstiems elektroniniams laiškams ir informacijai, gautai tikrinant asmeninį naudojimąsi internetu (Copland v. United Kingdom, Nr. 62617/00,2007). Šioje byloje EŽTT nusprendė, kad EŽTK 8 straipsnį darbdavys pažeidė pasirinkdamas pareiškėjos telefono skambučių, elektroninių laiškų susirašinėjimo ir naudojimosi internetu būdą, nes būtent darbdavys privalo imtis priemonių, kurios nepažeistų darbuotojo teisėtų lūkesčių, ir teisingai jas taikyti: detaliai ir iš anksto informuoti darbuotoją apie tai, kokia kontrolė bus vykdoma jo darbo vietoje.
EŽTT šioje byloje išaiškino, kad asmeninės informacijos, susijusios su darbuotojo telefono, taip pat su elektroninio pašto ir interneto naudojimu, rinkimas ir saugojimas be darbuotojo žinios apriboja žmogaus teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį bei priteisė už tai darbuotojui žalos atlyginimą.
2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-3217-781/2012 atleidimą iš darbo dėl asmeninių pokalbių „Skype“ programa ir naudojimosi internetu ne darbo tikslais taip pat pripažino neteisėtu. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgę į tai, kad darbdavys nebuvo nustatęs vidaus darbo tvarkos taisyklių, nebuvo apibrėžęs darbo funkcijų pareigybės aprašyme ar kitokiuose norminiuose teisės aktuose, darbuotojos veiksmų nepripažino pažeidimu, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Teismas šioje byloje sutiko su darbuotojos argumentais, kad darbdavys negali grįsti paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo pateiktais „Skype“ programos išrašais ir duomenimis iš kompiuterio atminties apie interneto svetainių adresus, ir pripažino, kad šie duomenys yra gauti pažeidžiant ieškovės kaip darbuotojos teisėtus lūkesčius, jos teisę į privatumą ir neįrodo, kad tai trukdė jai atlikti tiesioginį darbą, nes darbovietėje interneto naudojimas nebuvo ribojamas.
Apibendrinant galima teigti, kad darbdaviai turi teisę imtis kontrolės priemonių stebėti darbuotojų elgseną internete, t. y. fiksuoti ir kontroliuoti prisijungimo prie asmeninių paskyrų ar nedarbinės veiklos faktą, tačiau tik tada, jeigu tokia teisė aiškiai nustatyta įmonės vidaus teisės aktuose. Darbuotojai turėtų atidžiai susipažinti su darbdavio nustatomomis sąlygomis ir aklai nepasirašinėti - įsitikinti, ar sąlygos aiškios, paprašyti pateikti paaiškinimus raštu ir pan. Net jei įmonėje tvarka atrodo labai liberali, darbuotojai neturėtų piktnaudžiauti. Reikia suprasti, kad kilus nesutarimui, vertinimas ir galimas patikrinimas vyks pagal rašytinį susitarimą, o ne bendrą dvasią ir nuotaiką įmonėje.
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl individualios konsultacijos ir / ar situacijos maloniai prašome kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
