Klausimas
Noriu sužinoti, ar gali darbdavys tarpšventiniu laikotarpiu nuo šių metų gruodžio 27 d. iki gruodžio 29 d. reikalauti iš darbuotojų imti kasmetines atostogas savo sąskaita, nes įmonė tuo metu žada nedirbti? Žinoma, darbuotojas rašo prašymą suteikti jam atostogas, bet jis yra priverstas.
15min Gyvenimas skaitytoja Nijolė
Atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos teisininkė Rūta Malevskytė.
Nei vienas darbdavys neturi teisės versti savo darbuotojus eiti kasmetinių atostogų darbdaviui patogiu metu, o darbuotojas neprivalo paisyti tokio darbdavio reikalavimo. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal patvirtintą kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Darbuotojas turi teisę iš anksto suplanuoti atostogas ir prašyti darbdavio jas įtraukti į atostogų eilę pateikiant prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Atostogų suteikimo eilė – tai įmonės vidaus dokumentas, kuriame reglamentuota, kokie darbuotojai, kada ir kiek atostogaus einamaisiais metais, nors imperatyvios pareigos kiekvienai įmonei turėti atostogų sudarymo eilę LR Darbo kodeksas ir nenumato.
Nurodytu atveju darbdaviui reikalaujant darbuotojų eiti kasmetinių atostogų jo nurodytu metu, darbuotojai turi teisę nepaisyti tokio darbdavio reikalavimo ir prievarta atostogų neiti. Remiantis Darbo kodekso 47 str. nuostatomis, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą.
Paskelbus prastovą, trunkančią iki 1 darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu 1 darbo diena, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.
Taigi, šiuo atveju darbuotojui atostogų neinant, darbdavys privalo skelbti jam prastovą ir mokėti Darbo kodekso 47 str. nustatyto dydžio darbo užmokestį, t. y. už pirmą darbo dieną – vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, o už kitas dvi dienas – 2/3 vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Kita vertus, Darbo kodekso 128 str. 1 d. nurodyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Tai reiškia, kad darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys jį bent kartą per metus išleistų atostogauti, o darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas bent kartą per metus atostogautų.
Taigi, darbuotojui pastaruosius metus neatostogavus ir darbdaviui pasiūlius atostogų neinant, darbdavys turi teisę priimti įsakymą dėl atostogų suteikimo vienašališkai ir nurodyti darbuotojui eiti kasmetinių atostogų. Tai yra vienintelis atvejis, kai darbdavys gali vienašališkai nurodyti darbuotojui eiti kasmetinių atostogų. Taip pat išimtis galima, jei kolektyvinėje arba darbo sutartyje yra susitarta, kad dėl įmonės veiklos specifikos tam tikru metu turi atostogauti visi įmonės darbuotojai (pavyzdžiui, dėl sezoniškumo).
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
