Klausimas
Laba diena, prašau, atsakykite į mano klausimą. Mes su žmona nesutariame su atsikrausčiusia nuomininke, kuri gyvena kaimynystėje. Tačiau negana to, kaimynė nuomininkė mūsų kitam kaimynui paviešino apie mane informaciją, kurią sakė gavusi iš savo pažįstamo pareigūno.
Aš manyčiau, kad kaimynė pažeidė LR BK 167 straipsnio 1 d., o jos pažįstamas pareigūnas pažeidė LR BK 168 straipsnio 1 d. Ar aš teisingai manau, t. y., kad yra toks požymis nusikalstamai veikai? Iš anksto Jums nuoširdžiai dėkoju.
Pagarbiai, A. Ž.
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Jolita Juškaitė
Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, o 4 dalyje nustatyta, kad nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimos gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą asmenį saugo įstatymas ir teismas. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje baudžiamojo atsakomybė numatyta tam „kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą“. Tokia veika yra kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Neteisėtas informacijos rinkimas objektyviai pasireiškia tokiais veiksmais kaip kito asmens sekimu, stebėjimu, fotografavimu, filmavimu, prisijungimu prie telefono linijos, kompiuterio, kitų asmenų dokumentų ar jų kopijų pirkimą, gavimu ir kt. Ši informacija yra renkama siekiant sužinoti viešai nepaskelbtus privataus gyvenimo faktus ir neturint jokio tai pateisinančio tikslo.
Iš aukščiau nurodytos skaitytojo glaustai aprašytos situacijos, kaimynės nuomininkės veiksmai objektyviai neatitiktų neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą, kaip nusikalstamos veikos požymių, nes ji informaciją paviešino – atliko visai kitokio pobūdžio veiksmus, o ne informaciją neteisėtai rinko. Iš skaitytojo pateiktos situacijos reikia suprasti, jog kaimynė nuomininkė arba informaciją sužinojo atsitiktinai ir ją sąmoningai (turėdama tikslą daryti nusikalstamą veiką) arba nesąmoningai (tiesiog norėdama apkalbėti, arba pokalbio metu su kitu kaimynu apie tai užsiminė) paviešino, arba atliko konkrečius informacijos rinkimo veiksmus (informaciją specialiai gavo iš tam tikro pareigūno) ir gautą medžiagą paviešino, tačiau tai nebus vien nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnyje požymiai, tačiau bus dar kartu ir kitos (arba kitos) nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 str. požymiai.
BK 168 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tuo, jog asmuo, be kito asmens sutikimo, viešai paskelbia, pasinaudoja ar kitų asmenų labui panaudoja informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką.
Taigi kaip jau buvo minėta, jei kaimynė nuomininkė informaciją apie skaitytojo privatų asmens gyvenimą viešai paskelbė atlikusi konkrečius tos informacijos rinkimo veiksmus, tai jos veiksmuose galima būti įžvelgti 2 nusikalstamų veikų – BK 167 str. ir BK 168 str. požymius (arba tik BK 168 str.).
Pareigūnas, kuris atskleidė informaciją kaimynei nuomininkei, pagal pateiktą situaciją atsakytų pagal BK 168 straipsnį, nes viešai paskelbė informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis yra sužinojęs dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko kitu būdu – darydamas kitas nusikalstamas veikas. Taip pat pažymėtina, jog jeigu informaciją apie asmens privatų gyvenimą neteisėtai renka, paskelbia ar kitaip panaudoja teisėsaugos institucijų pareigūnai, tirdami nusikalstamą veiką, nustačius visus būtinus požymius, gali būti vertinama tai ir kaip piktnaudžiavimas (BK 228 str.). O tais atvejais, kai dalis paskelbtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą yra netikra, kartu su BK 168 straipsniu gali būti taikomas ir BK 154 str. (šmeižimas).
Teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad niekas negali be asmens sutikimo rinkti ir skelbti informacijos apie jo šeimos santykius, seksualinį, dvasinį religinį gyvenimą, sveikatą, pomėgius, laisvalaikį ir pan.
Tačiau šiuo atveju nėra žinoma, kokio pobūdžio informacija buvo atskleista, t. y. ar ji iš tikrųjų yra apie asmens privatų gyvenimą ir yra viešai neprieinama bei kitos aplinkybės, dėl kurių yra sunku pasisakyti dėl asmenų veiksmuose esančių nusikalstamų veikų požymių. Nors BK nėra apibrėžta sąvokos, kas yra privatus gyvenimas, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
Privataus pobūdžio informacija laikoma žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. Tuo tarpu viešas informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paskelbimas laikomas tuomet, kai ji (informacija) atskleidžiama neapibrėžtam žmonių ratui.
Taigi teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad niekas negali be asmens sutikimo rinkti ir skelbti informacijos apie jo šeimos santykius, seksualinį, dvasinį religinį gyvenimą, sveikatą, pomėgius, laisvalaikį ir pan., išskyrus taip, kaip įstatymo numatyta, tačiau privataus gyvenimo sritis neapima informacijos, kuri charakterizuoja asmenį kaip visuomenės narį – gimimo data, lytis, santuoka, profesija, darbovietė, gyvenamoji vieta, nuosavybės teise valdomas turtas ir pan. Nors šie duomenys taip pat yra teisinės apsaugos objektas, tačiau jie nepatenka į BK 167 ir 168 straipsnių taikymo zoną – nėra šių nusikalstamų veikų dalykas ir tokia informacija apie asmens privatų gyvenimą, kuri jau neteko slaptumo ir yra viešai prieinama.
Taip pat šiuo atveju iš skaitytojo pareikštos situacijos nėra žinoma, ar informacija apie skaitytojo privatų gyvenimą buvo atskleista tik apibrėžtam asmenų – vienam asmeniui – ir tuo informacijos paskelbimas ir baigėsi (o galbūt ši informacija asmeniui jau buvo žinoma anksčiau) ar neapibrėžtam asmenų skaičiui (pvz. per žiniasklaidą, viešus renginius, internete ir pan), nes tai taip pat yra svarbu ir konkrečioje situacijoje pateikta per mažai duomenų įvertinti, ar yra šis nusikaltimo sudėties požymis.
Dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
