Tai kelia papildomą stresą, didina įtampą, todėl konsultacijos šeimos teisės klausimais besiskiriantiems yra labai reikalingos.
Santuokos nutraukimo bylos yra bene psichologiškai sudėtingiausios bylos, kurias nagrinėja teismas. Ne visiems besiskiriantiems pavyksta išsiskirti greitai, lengvai, abipusiu susitarimu pasidalinti turtą, pareigas, atsakomybes, dažniau būna atvirkščiai.
Santuokos nutraukimo bylos yra bene psichologiškai sudėtingiausios bylos.
Todėl žmonėms iškyla daugybė teisinių klausimų. Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“, kuriame jau daugiau nei dvidešimt metų teikiama kompleksinė pagalba skyrybas išgyvenantiems žmonėms, yra teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos. Kalbamės su šiame centre konsultuojančia teisininke Jolita Balčiauskiene.
– Su kokias klausimais žmonės į jus kreipiasi dažniausiai?
– Dažniausiai tai šeimos teisės klausimai. Santuokos nutraukimas ir visi su tuo susiję klausimai.
– Kokias klausimais žmonėms susitarti yra sunkiausia, sudėtingiausia? Ir kaip juos padeda spręsti teisininkas?
– Kiekviena situacija individuali. Dažnai būna, kad vienas iš sutuoktinių net nenori girdėti apie skyrybas ir nenori skirtis. Dažniausiai tai būna šeimose, kuriose yra priklausomybių. Kitas klausimas, kuris yra sudėtingas, tai turto pasidalinimas ir vaikų išlaikymo klausimas. Teisininko dalyvavimas labai dažnai keičia situaciją. Skiriantis būna daug emocijų, o teisininkas ar mediatorius jas eliminuoja. Klausimai sprendžiasi efektyviau, greičiau ir ne taip emocingai.
– Ką svarbu žinoti nutraukiant santuoką?
– Santuokos nutraukimo procesai turi du scenarijus. Vienas vadinamas „gražiuoju“, kitą žmonės krikštija „piktuoju“. Vienu atveju šalys dėl visko susitaria geranoriškai. Kitu atveju – ginčo teisena: vienas reikalauja, kitas atsako, ką apie tai galvoja.
Nutraukiant santuoką turi būti aptarti tam tikri klausimai, tokie kaip turto pasidalinimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, vaikų išlaikymas, kreditoriniai įsipareigojimai, pavardžių klausimas. Santuoka nutraukiama teisme išskyrus atvejus, kai santuokoje nėra nepilnamečių vaikų.
– Kreipiantis į teismą galutinis teismo sprendimas nepriimamas tuojau pat. Ką daryti, jeigu tuo metu sutuoktinis trukdo naudotis šeimos turtu, vengia išlaikyti šeimą, prisiimti atsakomybę už vaikus, terorizuoja ar manipuliuoja?
– Konsultuodama labai dažnai išgirstu tokias situacijas. Beveik visais atvejais galimas teisinis sprendimas. Esant smurtavimo faktui visada reikia kviesti policiją. Pirmiausiai svarbu pasirūpinti savo ir vaikų saugumu. Išlaikymo klausimas sprendžiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali priteisti laikiną išlaikymą kol vyksta byla. Labai svarbu nepasiduoti bauginimui ir terorui.
Esant smurtavimo faktui visada reikia kviesti policiją.
Šis etapas laikinas ir netruks amžinai. Patariu skyrybų metu ieškoti profesionalaus psichologinio palaikymo ar savitarpio pagalbos grupių. Tam puikiai tinka „Bendrakeleivių“ siūloma pagalba.
– Kiek trunka santuokos nutraukimo bylos?
– „Gražiuoju“ skyrybos įvyksta per mėnesį, ginčo atveju gali trukti labai įvairiai. Nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Dažnai juokauju, kad viskas priklauso nuo advokatų išradingumo.
– Su kokiomis išlaidomis tenka susidurti nutraukiant santuoką?
– Kaina gali priklausyti nuo daugelio dalykų. Advokatų įkainiai skiriasi. Skyrybos, kai šalys sutaria sąlygas geranoriškai, kainuoja sąlyginai nedaug, reikia mokėti tik už dokumentų paruošimą, nėra žyminių mokesčių teismui.
Skyrybos ginčo teisenoje kainuoja daugiau. Yra žyminiai mokesčiai, kurie gali siekti ir ženklias sumas, kadangi mokamas procentas už prašomą priteisti turtą. Taip pat advokatų honorarai, kurie gali būti labai skirtingi.
– Ką galėtumėte patarti asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų teisinėms konsultacijoms?
– Patarčiau ieškoti kas padėtų nemokamai. Jei pajamos ir turimas turtas nėra didelis galima kreiptis nemokamos teisinės pagalbos. Nemokamos pagalbos galima rasti NVO sektoriuje.
– Kokius dokumentus reikia pridėti teismui teikiant prašymą arba ieškinį dėl santuokos nutraukimo?
– Labai didelę dalį dokumentų surenka teisininkai. Kiekvienoje byloje jų gali prireikti kitokių. Viskas priklauso nuo situacijos ir pageidaujamos bylos baigties.
– Kokius įrodymus galima pateikti teismui, norint įrodyti sutuoktinio kaltę dėl skyrybų?
– Civilinis kodeksas numato sutuoktinių pareigas vienas kitam. Jų nesilaikant santuoka gali būti nutraukta dėl nesilaikiusio sutuoktinio kaltės, kaltasis apmoka bylinėjimosi išlaidas, dažniausiai abiejų pusių. Todėl arši kova verda įrodinėjant kuris kaltas. Įrodymai pagal įstatymą būna rašytiniai, daiktiniai ir liudininkų parodymai.
– Kaip teismas sprendžia vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą?
– Ta pati situacija. Teismas leidžia šalims susitarti draugiškai su kuriuo iš tėvų bus vaiko gyvenamoji vieta. Nors vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tik su vienu iš tėvų, bendrauti ir leisti laiką su vaikais teisė priklauso abiems tėvams po lygiai. Jei dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams draugiškai susitarti nepavyksta, teismas priima sprendimą pasitelkęs vaiko teisių specialistų išvadas.
– Kaip nustatomas ir priteisiamas išlaikymas vaikui? Ir ką daryti jei jis nevykdomas?
– Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tikrai nėra taip, kad jei vienas iš tėvų neturi pajamų ar turi jas labai mažas, jis gali nemokėti arba mokėti mažą išlaikymą. Jei dėl išlaikymo dydžio sprendžia teismas, vertinama aplinkybių visuma.
Jei išlaikymas nemokamas, vertėtų kreiptis į antstolį. Taip pat reikia nepamiršti, kad išlaikymas kasmet turi būti indeksuojamas. Plačiau apie tai galima paskaityti antstolių rūmų tinklalapyje.
– Kaip yra dalijamas bendras sutuoktinių turtas?
– Civilinis kodeksas numato, kad bendras santuokoje įgytas turtas dalinamas lygiomis dalimis per pusę. Aišku atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes. Būna atvejų kai santuokos metu perkamas nekilnojamas turtas, kurio pirkimui panaudojamos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos (pvz. pardavus iki santuokos turėtą arba paveldėtą ar dovanų gautą turtą), tokiu atveju nukrypstama nuo lygių dalių principo.
– Tikriausiai į jus kreipiasi ir santuokos nesudarę asmenys, kurių santykiai nutrūksta, bet jie yra vedę bendrą ūkį, turi vaikų. Kokios atsiranda teisinės pasekmės tokiais atvejais?
– Dažnai galvojama, kad jei pora nesusituokusi arba turi įregistravusi bažnytinę santuoką, o civilinės ne, tokiu atveju vienas iš jų lieka be nieko. Tačiau tai nėra tiesa. Bendro ūkio kūrimo faktas leidžia prisiteisti turto dalį, nes visiškai natūralu, kad jis užgyventas bendrai. Tiesiog procesas būna kitoks.
Bendro ūkio vedimo faktas leidžia prisiteisti turto dalį.
Žinoma reikia turėti įrodymų. Santuokos griūtis nemalonus procesas, kartais gali nebūti jėgų ieškoti teisinės pagalbos. Bet visada raginu tai daryti, nes „pražiūrėjus“ tam tikrus dalykus vėliau jau nebebus galima prie jų grįžti. Įsitikinimai, kad tai brangu, ar kad teisybė turtingesnio pusėje, ar kad „man vis tiek nieko nepriklauso“ tėra įsitikinimai. Visada verta ieškoti pagalbos.
Kalbėjosi Daiva Beliūnienė
Finansuojama Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2023 m. priemonės „Psichikos sveikatos stiprinimas skyrybas išgyvenančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams“