Terapeutė atskleidė žiaurią finansinę prievartą šeimose: pinigai – baisiausia kontrolės forma

Jeigu kažkas sugeba neprileisti jūsų prie jūsų pinigų, tai ženklas, kad tas žmogus jus visiškai kontroliuoja.
Moteris
Moteris / Vida Press nuotr.

Moterį, kurią Shannon Thomas kalbino savo naujai knygai „Exposing Financial Abuse: When Money is a Weapon“, partneris finansiškai kontroliavo taip, kad ši valgė konservuotus žirnius, nes tik juos galėjo nusipirkti.

Kita moteris viso nėštumo metu turėjo miegoti ant čiužinio, nes jai buvo pasakyta, kad lova yra per brangi – nepaisant to, kad jos vyras uždirba 8000 dolerių per mėnesį.

Kai Sh.Thomas pradėjo savo knygai reikalingą tyrimą, ji į viską žiūrėjo iš terapeutės perspektyvos, – kaip ji įsivaizdavo finansinę prievartą. Tačiau po to, kai net 450 respondentų papasakojo savo istorijas, ji suvokė, kokia plati ši tema iš tiesų yra, ir kokia klastinga gali būti prievarta, rašoma uk.businessinsider.com.

„Manau, kad klausiau apie melą ir grasinimus bei pagrindinius poreikius, nes nujaučiau, kad iškils bendros temos, tačiau nustebau, kiek daug skirtingų būdų pasireiškė finansinė prievarta, – sakė ji. – Taip pat maniau, kad dažniau girdėsiu istorijas apie verslininkus ir verslo partnerius bei finansinę prievartą darbovietėje. Tačiau to nebuvo. Didžioji dauguma istorijų buvo asmeniškos.“

Sh.Thomas norėjo, kad jos knyga taptų visų istorijų platforma, ir būtent todėl jos atspausdintos neredaguojant ir nekeičiant nė mažiausios detalės – taip, kaip jas parašė žmonės. Pasakojimų yra visokių – nuo keistų iki labai gąsdinančių, kadangi jie pabrėžia apgaulingiausius kontroliuojančių, prievartos kupinų santykių aspektus bei kaip toli toks elgesys gali nueiti.

Finansinis prievartautojas nebūtinai yra šeimos maitintojas

Vienas Sh.Thomas nustebinęs dalykas buvo tai, kad labai daug finansinių prievartautojų veikė slaptai. Buvo daugybė atvejų, kai tradicinė šeimos ir namų ūkio galva, kontroliuojanti visus pinigus, pavyzdžiui, vyras, apsimesdavo, kad šeima gyvena skurde, nors jo banko sąskaitoje buvo 200 000 dolerių, arba vyras neduodavo žmonai pinigų sąskaitoms bei pragyvenimo išlaidoms apmokėti, kol ši patenkindavo jį seksualiai.

Tačiau kitais atvejais prievartautojas nedirbdavo ir meluodavo apie bandymus susirasti darbą. Kai kurie net vogdavo iš savo partnerio ar vaikų.

„Finansinį prievartautoją suvokiame kaip kažką dominuojantį bei valdantį visus pinigus, – sakė Sh.Thomas. – Tačiau yra ir visuomenei nerodoma pusė – skolos, šeima, priversta gyventi skolose, kad partneris jaustų, tarsi nėra iš ko gyventi.“

Pavyzdžiui, vienas finansinis prievartautojas nuo savo partnerės slėpė visą finansinę informaciją ir jai ne kartą yra tekę palikti pirkinius prie kasos, kai mokėjimo kortelė buvo atmesta. Lėšos būdavo išeikvotos, ir ji nieko apie tai nežinodavo.

Kitoje spektro pusėje yra aukščiausios klasės socioekonominė prievarta, kai manoma, kad moteris šeimoje uždirba daugiau, tačiau iš tikrųjų vos sudurdavo galą su galu ir niekada nesilepindavo.

„Scanpix“ nuotr./Pinigai
„Scanpix“ nuotr./Pinigai

Vienai moteriai vyras uždraudė naudotis bendra banko sąskaita, ir ji turėjo prašyti nemokamų pietų vaikams, nors gyveno dideliame name, pasiturinčiųjų rajone. Kitos patirdavo panašius dalykus, pavyzdžiui, negalėdavo sau leisti išgerti kavos kavinėje, nors iš šono jų gyvenimas atrodydavo pavydėtinas.

„Prievartautojas pinigus naudoja gyvenimo būdo „reklaminiam stendui“, tačiau šeimą palikti su labai ribotomis lėšomis jam yra normalu, – sakė S.Thomas. – Tai yra tikrų tikriausia varymo iš proto forma.“

Prievartautojas priverčia auką jaustis kalta už tai, kad nevertina to, ką turi, nors iš tiesų savo gyvenimo sprendimų ji nebepriima.

Prievartautojas iškreipia aukos realybę, sakė moteris, nes taip jie atima jų žmogiškumą. Kai auka bando skųstis arba priversti patenkinti jos poreikius, prievartautojas atsakys taip: „Pažiūrėk į šiuos namus, pažiūrėk į automobilį, kurį vairuoji, pažiūrėk, į kokią kelionę neseniai važiavome.“ Prievartautojas priverčia auką jaustis kalta už tai, kad nevertina to, ką turi, nors iš tiesų savo gyvenimo sprendimų ji nebepriima.

„Tai labai užslėpta, ir, manau, kad tokiose situacijose žmonės kenčia daug labiau, nei mes suvokiame, nes niekas to nežino, – sakė Sh.Thomas. – Niekas nežino, kas vyksta. Apie tai labai sunku kalbėti.“

Žiaurumui nėra ribų

Kai kurios istorijos buvo labai žiaurios. Vienas vyras iššvaistė visus moters pinigus, ši negalėjo nusipirkti net moteriškos higienos reikmenų. Kitas vyras atsisakė pirkti šeimai dar vieną automobilį, nors pats visada į darbą važiuodavo vieninteliu šeimos automobiliu, kai tuo metu dukrą su širdies yda reikėjo vežti į ligoninę. Tuo tarpu jam nekėlė problemų leisti pinigus savo paties hobiams ir pomėgiams.

Dauguma istorijų prievartautojai buvo vyrai, tačiau Sh.Thomas sako, kad finansiniais prievartautojais gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Pavyzdžiui, viena moteris užrašė savo partnerį kaip vienintelį mokėtoją už jos plastines operacijas, ir jam teko už jas sumokėti – net po to, kai ji jį paliko. Kita moteris pradėdavo smurtauti fiziškai, jei jos partneris kažką nusipirkdavo sau.

Vienu atveju, finansinis prievartautojas pasinaudojo čekių schema aferai įvykdyti. Kiti imdavo kreditą partnerio vardu. Vienas apvogė savo paties vaiką, kad sumokėtų už paskyrą tinklalapyje, kur santuokoje gyvenantys žmonės ieško meilužių. Kai kurie žmonės, pasak Sh.Thomas, geriau bandys sukčiauti nei susiras darbą.

„Manau, kai kuriems žmonėms tiesiog sunku kiekvieną dieną pasirodyti darbovietėje ir dirbti, – sakė ji. – Nes jie savanaudžiai ir nori daryti tai, ką nori, kada nori. Toks mąstymas yra labai narciziškas. Ir būtent todėl dažniausiai jų ego neleidžia jiems išsaugoti darbo.“

Vienas vyras iššvaistė visus moters pinigus, ši negalėjo nusipirkti net moteriškos higienos reikmenų.

Jiems paprasčiau būti sukčiumi bei nusikaltėliu, nei turėti tarpasmeninių ir darbo įgūdžių, kad galėtų klestėti darbe, kadangi jie jaučia, kad visas pasaulis jiems kažką skolingas, sakė moteris.

Jiems nesukels rūpesčių suklastoti dokumentus, kad tik visi manytų, kad jie uždirba mažiau pinigų, ir jie nemirksėdami paduos buvusius partnerius į teismą ir atims viską, kas jiems liko.

Viskas susiję su kontrole

Kai kurie finansinės prievartos atvejai yra psichologinių problemų, tokių kaip priklausomybė, padarinys. Tačiau Sh.Thomas sakė, kad dažniausiai finansinę prievartą lydi emocinė ir psichologinė prievarta.

„Paralelė tarp finansų ir emocijų yra aukos žeminimas, – sakė moteris. – Nes finansinė prievarta riboja žmogaus kasdienybę ir gyvenimo būdą... Tai triuškinantis kito asmens palaužimas. O jo finansų kontroliavimas – tai didelis smegenų plovimo įrankis.“

Tai stipriausia kontrolė, kadangi tada žmogus kontroliuoja kiekvieną jūsų sprendimą. Kontroliuojant jūsų pinigus, jūs nuolat laikomas kaip ant adatų, iš jūsų atimamas žmogiškumas. Tai galima spręsti iš to, kaip kai kurie finansiniai prievartautojai elgėsi su savo aukomis.

Vienas vyras neleido savo partnerei nusipirkti naujų apatinių ar pižamos, tad jie tiesiog suplyšdavo. Tada jis ją gėdindavo dėl to, kaip ji atrodo, ir sakydavo, kad būdama vieniša mama, gyvenanti iš pašalpų, ji būtų niekam nereikalinga – net kai jis pats sukūrė tą situaciją. Jis pastūmėjo ją į nesėkmę, nes jam patiko stebėti, kaip griūva jos gyvenimas.

„Manau, kad finansinė prievarta yra pati klastingiausia, kadangi ji prasideda labai, labai lėtai, – sakė Sh.Thomas. – Tai tarsi spektras, kur finansinė kontrolė įsivyrauja arčiau pabaigos. Prisižiūrėjimas, savivertė, emocinė prievarta, kito žmogaus išvaizdos, aprangos pasirinkimo, veiklos, išlaidų kontroliavimas... Kai ateina pinigų kontrolės taškas – jie kontroliuoja viską.“

Taip nenutinka iš pradžių, kadangi tam, kad su kažkuo dalintumėtės savo finansais, esame linkę ilgą laiką būti įsipareigoję. Būtent todėl gali būti sunku ankstyvosiose stadijose pamatyti įspėjamuosius ženklus. Sh.Thomas sako, kad aukos gyvenime gali būti tiek daug chaoso, kad ji nemato vykstančio finansinio smurto, kol jau būna per vėlu.

Tačiau yra požymiai, į kuriuos galite atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, tai, kaip žmogus valdo savo pinigus, o gal jam nuolat trūksta pinigų, o gal jis nuolat skolinasi. Iš esmės – visas netinkamas finansinis vyresnių kaip 30 metų sulaukusių žmonių elgesys.

Finansinės prievartos patirtis gali parodyti jūsų stiprybę

Sh.Thomas sako, kad išgyvenus finansinę prievartą, atsiranda vidinės stiprybės. Savo istorijomis pasidalinę žmonės patyrė iš tiesų žiaurų elgesį iš žmonių, kurie turėjo juos mylėti, tačiau kažkaip dauguma išgyveno sužinoję, kokie stiprūs yra.

„Jie žino, kad gali išgyventi ir labiau pasitiki savimi, – sakė Sh.Thomas. – Ir, manau, jie išmoksta švęsti mažas pergales. Todėl tos sąskaitos apmokėjimas yra pergalė, gulimasis į lovą vakare, visi tą dieną patenkinti poreikiai yra pergalė.“

123RF.com nuotr./Tuščios kišenės
123RF.com nuotr./Tuščios kišenės

Aukos taip pat išmoksta būti viltingos. Dažnai mes stengiamės žiūrėti į visą paveikslą, norėdami pamatyti, ar esame sėkmingi, o finansinės prievartos ir išnaudojimo aukos išmoksta būti dėkingos už mažas pergales.

„Manau, kai išgyveni kažką tokio, turi išmokti matyti mažas akimirkas, kurios yra teigiamos, – sakė Sh.Thomas. – Girdėjau daugybę žmonių sakant: „Dabar žinau, kad galiu daug ką išgyventi.“ Atsiranda vidinis pasitikėjimas. Kad galiu daug ištverti.“

Kontroliuojant jūsų pinigus, jūs nuolat laikomas kaip ant adatų, iš jūsų atimamas žmogiškumas.

Galbūt svarbiausia yra suvokimas, kad nėra kelio atgal po to, kai patiriama finansinė prievarta. Kai kažkas jus tiek kontroliavo ar net vogė iš jūsų, tam nėra racionalaus paaiškinimo.

„Varymas iš proto, atakavimas meile, žeminimas, nuvertinimas – visa tai gali būti labai miglota, – sakė Sh.Thomas. – Kai prasideda finansinė prievarta, kartais viskas tampa labai aišku.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis