Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tėvai skambina per dažnai, nuolat turi jums priekaištų: kaip nubrėžti ribas ir nesugadinti santykių?

Nesvarbu, kiek jums metų, tėvams jūs visada būsite vaikas. Tai yra gerai, jei tėvai supranta, kad vis dėlto – jūs suaugęs žmogus ir jums reikia leisti gyventi savo gyvenimą. Neprašyti patarimai, pertekliniai skambučiai, perdėtas įsiraukimas į sprendimus, būsto tvarkos ar jūsų apsirengimo stiliaus komentavimas – tai ir daugiau, nors ir iš gero noro, bet dažnai tampa suaugusių vaikų ir tėvų konfliktų priežastimis. Kaip nubrėžti ribas ir nepadaryti ilgalaikės žalos santykiams?
Mama skambina
Mama skambina / 123RF.com nuotr.

Nustatykite ribas, bet pagarbiai

Paprastai pats pasakymas „nustatyti ribas“ sudaro įspūdį, kad tai turi būti daroma agresyviai, kone išreiškiant ultimatumus ir trenkiant durimis. Vis tik, šį procesą galima atlikti jautriai, švelniai ir su dėkingumu. Pirmiausia, patys vaikai turi suvokti, kad ribų brėžimas nėra nepagarba savo tėvams – tai visiškai natūralus reiškinys ir nei savęs, nei ko nors kito dėl to nereikia kaltinti.

Priešingai, konstruktyviai nurodyti savo ribas ir tikėtis, kad tėvai jų paisys – visiškai normalu. Aišku, reikėtų turėtų mintyje tai, kad atidžiai besirinkdami žodžius, sulauksite mažiau priešiškumo ir skaudžių situacijų. Labai svarbu – prieš pradėdami kalbėti apie tai, ką reikia keisti, nepamirškite pasakyti, kaip juos vertinate.

Pavyzdžiui, jei tėvai atvyko su lauktuvėmis – mėsos kepsniu, kurį kadaise labai mėgote, o jau kurį laiką esate veganas, nepulkite kritikuoti, kad jūsų negirdi. Pirmiausia, padėkoti už rūpestį, galbūt pasiūlykite, kuo galėtų kitą kartą atsivežti, kas jus tikrai pradžiugintų.

123RF.com nuotr./Šeima
123RF.com nuotr./Šeima

Išsiaiškinkite, kas jiems rūpi

Kai kalbama apie konfliktų sprendimą ar įtampos mažinimą bet kokiuose santykiuose, visada geriausia pradėti nuo atviro pokalbio. Pokalbis su tėvais gali padėti geriau suprasti, kodėl jie bando tvarkyti jūsų gyvenimą.

Kaip rašoma „Healthline“, dažniausiai konfliktai prasideda tada, kai į bet kokį rimtą dalyką ar smulkmę reaguojame per emocionaliai, pasiduodame jausmų antplūdžiui, prikalbame, pridarome dalykų, kurių iš tiesų nenorėjome. Taigi, pirmasis patarimas – rūpimus klausimus aptarti ramiai, susėdus atviram pokalbiui.

Dar labai svarbu mėginti įvertinti tėvų elgesį, suprasti, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip. Galbūt jie jaučiasi atstumti ar vieniši, netylantys skambučiai ar pasirodymas be kvietimo gali tiesiog reikšti jų norą praleisti daugiau laiko su jumis. Kitaip tariant, tėvai tiesiog bijo praleisti vaikų gyvenimą, kai jis jau vyksta kažkur kitur – ne jų namuose.

Neatmestina ir tai, kad tėvai gali turėti savų problemų, pavyzdžiui, bėdų darbe ar su sveikata, tačiau nedrįsta pasipasakoti, galbūt ieško progos pokalbiui. Bet kuriuo atveju, paprasčiausiai reikėtų pamėginti išklausyti ir tai turėtų padėti žengti bent nedidelį žingsnį į priekį. Tėvus tiesiog reikėtų patikinti, kad jums rūpi jų jausmai, gyvenimas.

Raskite kompromisą

Galbūt iš pradžių tėvams teks kiek dažniau priminti, kad turite savo gyvenimą, savo ribas, bet jei darysite tai empatiškai, pasieksite kur kas geresnių rezultatų.

Jei, jūsų nuomone, per dažnai sulaukiate tėvų skambučių, kai esate darbe ar su draugais. Taip ir pasakykite – nepyki, bet aš dabar dirbu, bendrauju su kolegomis ar bičiuliais, galbūt sutarkime, kad pasiskambinsime 20 val. vakaro?

O jei tėvai be perspėjimo užgriūna į jūsų namus, vėl gi – siūlykite kompromisą. Paaiškinkite, kad jūs neretai sulaukiate svečių, esate užsiėmę, todėl negalite bet kada skirti jiems kokybiško laiko, pasiūlykite, kada galėtų būti būtent jūsų laikas – gal susitikime savaitgalį, gal atvyki pas mus pietų ar mes tave aplankysime?

123RF.com nuotr./Mama ir dukra
123RF.com nuotr./Mama ir dukra

Taip pat, nepamirškite paklausti – ko žmogus atėjo, ko skambino, ko norėjo? Bendraudami ir ieškodami galite rasti sprendimą, kuris tiks abiem, išlaikys jūsų ribas ir kartu įtrauks tėvus planuoti.

Nesijauskite kalti

Net jei atrodys, kad tėvai dar nesupranta, jiems sunku priimti jūsų ribas – nesijauskite kalti, nes jūsų erdvės poreikis yra visiškai normalus. Nieko keisto net tai, kad nustatinėdami ribas su tėvais jaučiame kaltę. Jei žinome, kad jie mus myli, ir tikime, kad turi gerų ketinimų, tikriausiai nenorime jų skaudinti ar žeisti.

Deja, šis nelengvas procesas gali be to ir neapsieti, net jei ribas nustatote empatiškai ir rinkdami malonius žodžius. Vis tik, jei jausitės kalti, kad įžeidėte tėvus, vėliau gali kilti noras šiek tiek nusileisti, o tada, tikėtina, tėvai norimas nustatyti ribas atmes. Dėl menkų arba neegzistuojančių ribų tėvai gali pasijusti geriau, tačiau jos nelabai padės pagerinti jūsų padėtį.

Užuot jautęsi mylimi ir palaikomi, galite jaustis pikti, nerimauti dėl tolesnio bendravimo ir apskritai bijoti ginčų. Įsitikinimas, kad tėvai negerbia jūsų gebėjimo savarankiškai rinktis, taip pat gali pakenkti jūsų savivertės ir savigarbos jausmui. Taigi, kai kils kaltės jausmas, priminkite sau, kad tvirtai laikydamiesi ir mandagiai kartodami savo ribas palaikote savo gerovę.

Pasilikite sau erdvės

Žinokite – visada reikia pasilikti šiek tiek erdvės, kad ir kaip besiklostytų ribų brėžimo procesas. Natūralu, kad jūsų tėvai ne visada gali įsiklausyti į tai, ką norite pasakyti arba paisyti jūsų nustatytų ribų.

Gali būti, kad jie jus skaudins, bandys jus kaltinti, kad sušvelnintumėte savo ribas, toliau reikš aštrias pastabas apie jus, jūsų partnerį, šeimą ar vaikus. Vaikų akivaizdoje palies temas, kurias nurodėte kaip draudžiamas. Tai gali būti ženklas, kad jūsų santykiams reikia pauzės, atstumo.

Galite pasakyti: „Nustatau aiškias ribas elgesiui, kuris žeidžia mane, mano partnerį ir vaikus. Jei tu nenori laikytis šių ribų, aš nenoriu kviesti tavęs į savo namus ar leisti su tavimi laiko.“ Tik nepamirškite, kad nubrėžę ribas ir patys turite jų laikykitės. Taip elgdamiesi parodysite tėvams, kad ketinate užtikrinti savo ribų laikymąsi dabar ir ateityje. Svarbiausia, kad jūs nebijotumėte kalbėti, pasakyti, kaip jaučiatės ir kodėl. Ko tikitės iš savo tėvų ir ko nesitikite.

Būkite konkretūs

Lygiai taip, kaip santykiuose su draugais, artimais ar sutuoktiniai, taip ir su tėvais – palikite kuo mažiau vietos interpretacijoms. Pasakykite aiškiai, ko jūs nenorite, kas jums yra malonu, o kas ne.

Lygiai taip, kaip santykiuose su draugais, artimais ar sutuoktiniai, taip ir su tėvais – palikite kuo mažiau vietos interpretacijoms.

Vietoj to, kad sakytumėte tėvams „Nepirkite man naujų drabužių“ ar „Maitinkite mano vaikus sveiku maistu“, pasakykite aiškiai – noriu savo rūbus išsirinkti pati/pats, todėl labiau džiugintų dovanų kortelė. Arba – norėčiau, kad nepirktumėte anūkams saldumynų, gal geriau tiktų braškės ar šilauogės. Duokite jiems aiškias pasirinkimo galimybes ir jie tuo neabejotinai pasinaudos.

Kreipkitės į specialistus

Vis tik, ką daryti, jei jaučiate, kad sunku pasakyti tėvams apie savo poreikius? Vis dar nesate visiškai tikri, kokių ribų jums reikia? Nustatyti ribas tėvams gali būti ne taip ir paprasta.

Psichikos sveikatos specialistas gali padėti pasirengti tokiems sudėtingiems pokalbiams, padėdamas išsiaiškinti, ko jums reikia iš santykių, ir nustatyti konkrečius dalykus, kuriuos reikia keisti.

Terapeutai taip pat gali suteikti daugiau patarimų, kaip atrodo sveikos ribos, padėti atpažinti ir spręsti toksiško elgesio santykiuose problemas.

Jei nesijaučiate komfortabiliai tiesiogiai kalbėdamiesi su tėvais, terapija taip pat suteikia saugią erdvę, kurioje, tarpininkaujant terapeutui, galima diskutuoti apie ribų svarbą jūsų santykiuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?