Man vis dar sunku ir nejauku apie tai kalbėti. Ne vienerius santuokos metus kenčiau vyro psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau apie tai nieko nežinojo ir to neįtarė net patys artimiausi žmonės. Giminių ir draugų akyse mes atrodėm tobula šeima.
Ilgus metus aš tai slėpiau nuo visų žmonių. Paslapčiomis gydžiausi kūno ir sielos žaizdas ir nuleidusi galvą su didžiule baime laukdavau naujo savo vyro įsiūčio priepuolio. Darbe jis buvo visų mėgiamas kolega, draugų vakaronėse – vakaro siela, namuose, kol neužmigdavo vaikai, – mylintis ir rūpestingas tėvas.
Man vis dar sunku kalbėti apie patirtą smurtą ir prievartą ir galbūt būčiau tai kentusi toliau, jei ne vienas eilinis vyro pykčio protrūkis, kuris baigėsi manp sąmonės praradimu. Štai tada visi ir sužinojo, koks mano visų garbinamas vyras yra iš tikrųjų.
Tada tėvai ir aplinkiniai man liepė netylėti ir kreiptis į teismą. Teismas įvyko, vyras pripažino savo kaltę ir už smurtą artimoje aplinkoje buvo pasodintas dvejiems metams į kalėjimą. Būtent tada, kai vyras atsidūrė už grotų, mano gyvenimas pagaliau ėmė gerėti: susiradau naują darbą, pagerėjo ne tik psichologinė, bet ir finansinė padėtis, o vaikai tapo saugesni ir laimingesni, kai niekas prieš jų mamą nebekėlė rankos. Taip pat susiradau ir širdies draugą, kuris mano naująjį gyvenimą piešė dar šviesesnėmis spalvomis.
Man vis dar sunku kalbėti apie patirtą smurtą ir prievartą ir galbūt būčiau tai kentusi toliau, jei ne vienas eilinis vyro pykčio protrūkis, kuris baigėsi mano sąmonės praradimu. Štai tada visi ir sužinojo, koks mano visų garbinamas vyras yra iš tikrųjų...
Jaučiausi tarsi ant sparnų, nauja meilė ir gyvenimo polėkis nešė mane visu greičiu. Tačiau mane suglumino vienas mano buvusios uošvienės vizitas. Ji atėjo aplankyti vaikų ir lyg tarp kitko užsiminė, kad mano buvęs vyras paguldytas į ligoninę, nes turi labai rimtų sveikatos problemų. Aš paprašiau jos man papsakoti apie tai smulkiau, ir ji pasakė, kad jos sūnus serga kraujo vėžiu. Buvau šokiruota. Tai mane labai sukrėtė, kad ir kiek tas žmogus man buvo pridirbęs gyvenime, aš buvau ne toks žmogus, kuris galėtų jautriai nesureaguoti į tokią žinią.
Nusprendžiau aplankyti savo buvusį vyrą. Žinoma, tam labai prieštaravo mano naujasis draugas Mantas, tačiau po ilgų pykčių ir abejonių, aš visgi aplankiau savo buvusį sutuoktinį. Kai įėjau į palatą, jis negalėjo patikėti, kad aš galėjau jį aplankyti po to, ką jis man yra padaręs. Mums bekalbant jo akyse susitvenkė ašaros. Jis manęs nuoširdžiai atsiprašė už viską, ką blogo man buvo padaręs, o šią ligą jis laikė pelnyta bausme.
Matydama, kokia prasta mano buvusio vyro būklė, aš pati kreipiausi į teismą, prašydama sumažinti jam paskirtą bausmę, tačiau nieko pakeisti buvo neįmanoma. Jaučiausi kalta, kad net sirgdamas ir galbūt gyvendamas paskutines gyvenimo dienas, jis negalės pasimėgauti laisve. Jausdama didžiulę kaltę ir norėdama atlikti buvusios žmonos pareigą, aš nusprendžiau dažnai lankyti savo buvusį vyrą ligoninėje, kai jam bus atliekamos chemoterapijos procedūros.
Nė nepajutome, kaip per tuos mano apsilankymus pagerėjo mūsų santykiai. Mes kalbėjomes apie jaunystę, pirmuosius santuokos metus, vaikų laukimą ir jų gimimą. Jis negalėjo paaiškinti tų savo pykčio priepuolių priežasčių, bet jo liga, bent jau mane visiškai privertė tai pamiršti. Nuoširdžiai norėjau, kad mano vyras pasveiktų, tačiau medikai nežadėjo nieko gero.
Mano vyrui buvo būtina kaulų čiulpų persodinimo operacija, antraip jis niekada nebūtų pasveikęs. Aš stengiausi kaip įmanydama padėti jam surasti kaulų čiulpų donorą. Pasirodo, kad mano dabartinis draugas būtų buvęs puikus donoras, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti.
Laikas bėgo, o kaulų čiulpų donoro paieškos buvo bevaisės. Kad galėčiau slaugyti savo buvusį vyrą, teko išeiti iš darbo. Jo padėtis kasdien vis blogėjo, o medikai nebeteikė jokių vilčių, nes vienintelė išeitis buvo kaulų čiulpų transplantacija. Su gyvenimo draugu santykiai visiškai pašlijo, netgi kurį laiką nusprendėme pagyventi atskirai. Žinojau, kad širdyje jis tikrai nėra blogas žmogus, tiesiog nepajėgė atleisti mano buvusiam vyrui už tai, kad šis anksčiau mane skriaudė.
Tačiau, kai vieną rytą atėjusi į palatą sužinojau, kad mano buvusį vyrą ištiko koma, supratau, kad privalau paskutinį kartą pasikalbėti su Mantu ir paprašyti jo pagalbos. Iš pradžių jis spyriojosi, tačiau, kai pasakiau, kad mano buvęs vyras ištiktas komos būsenos, jis visgi nusprendė tapti donoru.
Taigi kaulų čiuplų tranpslantacija buvo sėkminga. Eimantas sparčiai sveiko, aš vėl galėjau grįžti į darbą, o ši nelaimė mus dar labiau suartino su Mantu. Netrukus jis man pasipiršo. Neseniai atšokome ir vestuves. Jose taip pat dalyvavo ir Eimantas, nes liga buvo pasiglemžusi beveik dvejus skirtos bausmės metus. Sanatorijoje Eimantas susirado ne tik to paties likimo, bet ir gyvenimo draugę. Mūsų bendravimas nenutrūko, o tik sustiprėjo.
Aplinkiniai stebisi, kaip po visko aš radau jėgų atleisti ir palaikyti tokius šiltus santykius su buvusiu sutuoktiniu. Dabar mes tarsi viena didelė šeima. Nepykstu ant Eimanto, nes manau, kad už visas blogybes likimas jam atseikėjo su kaupu.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame UAB „KRINONA“ įsteigtą prizą – MACADAMIA NATURAL OIL kelioninį rinkinį, kurį sudaro 6 priemonės: purškiamasis gydomasis makadamijų plaukų aliejukas, plaukus gaivinantis šampūnas, kasdienis maitinamasis plaukų kondicionierius, stiprinamoji plaukų kaukė, maitinamasis plaukų kremas, plaukus stiprinančios makadamijų aliejumi prisotintos šukos.
Natūralūs makadamijų aliejai (Macadamia Natural Oil™) yra profesionalių plaukų priežiūros produktų linija, kurių sudėtyje yra du pasaulyje naudingiausi ir labiausiai vertinami makadamijų ir arganų aliejai, stipriai maitinantys ir atkuriantys pažeistas plaukų ląsteles.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!