Buvau pilka, niekam į akį nekrintanti, nepastebima pelė ir, žinoma, galvojau, kad tokia visą gyvenimą ir liksiu, o pirmoji mano meilė tebuvo skausminga, beviltiška ir neišsakyta meilė be atsako metais vyresniam vaikinukui.
Ateitis? Įsivaizdavau save, sūpuojančią ne savo, o brolių mažylius, perkančią kalėdines dovanėles ne saviems, o brolių vaikams, ir net silpnumo bei nevilties valandėlėmis mokiau save susitaikyti su likimu, nes argi žmogus galėtų pakeisti Dievo sumanymus… Ir vis dėlto svajonės apie šeimos lizdelį nepaliko mano minčių ramybėje – jei sugebėdavau jas nuvyti į šalį dieną, užgriūdavo mane visu savo svoriu sapnuose. Pabusdavau beveik plyštančia iš skausmo širdimi, kad tai tebuvo sapnas…
Metai bėgo. Aš iš tikrųjų glaudžiau ir sūpavau brolių mažylius ir su didžiausiu malonumu net ir ilgesnį laiką prižiūrėdavau juos, jei jaunieji tėveliai užsigeisdavo pabūti dviese. Pakavau jiems kalėdines ir gimtadienių dovanėles, vesdavau pramogauti, o patį vyriausiąjį netgi veždavausi atostogauti prie jūros – jis ir palaikydavo man kompaniją, ir užpildydavo tuštumą, ir leisdavo jaustis visaverte moterimi, nes iš šalies atrodydavau esanti mama.
Jis atranda manyje tiek moters pavidalų, kiek nesutalpintų visi pasaulio meilės romanai.
Darbo aplinkoje susiradau keletą tokių pat vienišų draugių – kartu su jomis pasinėriau į teatrą, muziką, knygas ir gyvenau daugmaž ramų, prasmingą, tylų gyvenimą. Ir kai buvau susitaikiusi su mintimi, kad mano kasdienybė įgavo pastovų pagreitį ir joje jau niekas nebesikeis, įvyko tikras pasaulio stebuklas! Tiesiai prieš mano akis atsirado JIS! Lyg ir niekuo iš kitų neišsiskiriantis vyrukas, lyg ir vienas iš daugybės biure apsilankančių klientų, bet mano širdis net apsivertė kūlio! Viešpatie, kas gi čia dabar? Kodėl nukaitau? Kodėl sulinko keliai? Kodėl neišlemenu nė žodžio?
Dabar galvoju, kad mano širdis akimirksniu atsiliepė man Likimo atsiųstojo skleidžiamiems, nors dar ir neregimiems, ženklams. Bet jis tik atvirai žiūrėdamas į akis ir vos vos besišypsodamas išsprendė savo dalykinius reikalus ir mandagiai atsisveikinęs išėjo.
O aš praradau ramybę visiems laikams.
Tačiau kankinausi neilgai. Nutiko taip, kad man buvo patikėta bendrauti su šiuo vyruku verslo sandėryje. Ir, aišku, dalykinis bendravimas netruko peraugti į asmeninį. Kaip jaučiausi? Ogi net sunku žodžiais įvardyti tą būseną. Regis, pamačiau visas pasaulio spalvas, kokių iki šiol nebuvau nė akyse regėjusi. Mano širdis vartėsi kaip oro akrobatė, siela sproginėjo ryškiausiais palaimos fejerverkais, akys blizgėjo, tarytum pripildytos žėručio, o mintys buvo skaidrios kaip kalnų krištolas.
Ką gi, pamėginau savo būseną įvardyti, bet žodžiai vis tiek ne tie, nes kas galėtų apsakyti, kaip jaučiasi pirmąją meilę išgyvenanti subrendusi moteris?! Visos matytos romantiškos istorijos, visi perskaityti meilės romanai staiga it lavina užgriuvo ant manęs ir, neleisdami nė atsikvėpti, išsipildė visu savo įstabumu.
Kaipgi nustebo mano mylimasis, kai sužinojo, kad nesu ne tik mylėta, bet ir... bučiuota! Kaip džiaugėsi, kad pati to negalėdama nė tikėtis, visus šiuos ilgus vienatvės metus laukiau jo ir saugojau jam save! Ir kokia laiminga buvau aš pati, atradusi savyje – pilkoje, nepastebimoje pelytėje – moterį, galinčią traukti vyrų žvilgsnius. Taip, meilė mane pakeitė. Net buvusią klasės draugę turėjau timptelėti už rankovės, kad nepraeitų pro šalį, neatsakiusi į mano pasisveikinimą.
Pamėginau savo būseną įvardyti, bet žodžiai vis tiek ne tie, nes kas galėtų apsakyti, kaip jaučiasi pirmąją meilę išgyvenanti subrendusi moteris?!
Po pusmečio – lyg tikroje stebuklinėje pasakoje – susituokėme. Ne slapta, bet pakviesdami tik pačius artimiausius žmones, nes nenorėjome visam pasauliui paskelbti apie savo laimę – juk ji tik mūsų! Šį balandį – penktosios mūsų vedybų metinės. Ir praėjus penkeriems metams, galiu pasakyti: mano vyras – nuostabiausias vyras pasaulyje. Myliu net jo trūkumus, nes tai – galimybė jį papildyti savimi. Jis leidžia man būti ir išdidžia karaliene, ir aikštinga paika mergiote. Jis atranda manyje tiek moters pavidalų, kiek nesutalpintų visi pasaulio meilės romanai.
Žinau, kad ne veltui taip ilgai jo laukiau, džiaugiuosi, kad ir jam galiu leisti būti savo valdovu – kartais valdingu ir nepalenkiamu, kartais nuolankiu, švelniu ir romantišku. O kaipgi svajonės? Ką daryti, kai jos išsipildo? Tikriausiai, reikia sukurti naujas...
Dabar svajoju, kad mūsų santykiai niekada nepasikeistų, kad visuomet išliktume vienas kitam patys svarbiausi, patys reikalingiausi, patys geriausi. O mūsų vaikelis, kurio pagaliau laukiame, nors ir artėju prie 40-ies, gimtų sveikas ir augtų matydamas laimingus savo mamą ir tėtį.
Dėkojame istorijos autorei už nuoširdumą ir dovanojame jai maisto papildą grožiui puoselėti „BioSil“.
Pagrindinė „BioSil“ veiklioji medžiaga ch-OSA® – cholinu stabilizuota ortosilicio rūgštis – skatina natūralią kolageno, kuris itin naudingas odai, plaukams, nagams, kaulams, sąnariams, gamybą.
„BioSil“ komplekse yra vitamino C, kuris padeda palaikyti normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kremzlių, dantenų, odos funkcijai, kiekį.
- Dėl prizo atsiėmimo susisiekite su 15min rubrika GYVENIMAS adresu gyvenimas@15min.lt.
- Norime informuoti, kad prizus atsiimti galima ne vėliau kaip per du mėnesius nuo asmeninio pranešimo gavimo.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: pakeisti darbą, parašyti knygą, ar tiesiog norite pasidalyti savo meilės patirtimis ar skauduliais ir išlieti savo širdį?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu gyvenimas@15min.lt, portale 15min publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą ir pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
