Po 6-erių metų draugystės vaikinas ėmė smurtauti
Iki 16 metų Jurgita pareigingai mokėsi mokykloje, gyveno su tėvais, o po pamokų, kaip ir dauguma paauglių, susitikinėdavo su vaikinais. Kurį laiką draugavusi su vienu partneriu, J.Šarkaitė pastojo ir dar būdama 17 metų, susilaukė vaiko. Vis dėlto nors ji anksti sukūrė šeimą, mokyklos nemetė ir mokslus pabaigė.
„Aš visada svajojau, kad ateityje turėsiu didelę šeimą, susilauksiu bent dviejų vaikų. Buvau šeimyniška ir mane taip išauklėjo tėvai. Niekada nevaikščiojau į naktinius klubus, diskotekas, tačiau prasidėjus paauglystei, ėmiau maištauti. Vis dažniau rėždavau tėvams, kad nesikištų į mano gyvenimą, pasakydavau, jog darysiu, ką noriu“, – prisimena J.Šarkaitė.
Naujai susikūrusi šeima iš pradžių gyveno gražiai, tačiau praėjus pusmečiui, į jų santykius ėmė kištis vaikino mama. Jurgitos partnerio tėvai nevengdavo alkoholio, pasitaikydavo ir muštynių, o mergina pabrėžia, kad jos šeima buvo kitokia – anksčiau ji nebuvo mačiusi nei girtuokliavimo, nei policijos vizitų.
„Jo mama nepritarė mūsų santykiams, norėjo viskam vadovauti, o jis buvo mamyčiukas. Praėjus trejiems gyvenimo kartu metams, vaikino mama mane sumušė. Kaime jai kažkas papasakojo, kad aš einu į kairę, ji atbėgo girta, trenkė man į veidą ir sulaužė nosį, – pasakoja J.Šarkaitė. – Tą kartą įsikišo mano mama, kuri pasiėmė mane namo, ir sakė, kad daugiau ten nebegrįšiu. Tai buvo košmariški metai, nes aš auginau dukrą, bet pati dar buvau mergaitė.“
Pats Jurgitos vaikinas tuo metu prieš ją rankos nekėlė. Praėjus pusmečiui gyvenimo atskirai, pora pamažu vėl ėmė bendrauti – mergina tikėjo, kad jis susiims ir pasikeis, taps atsakingesnis, mažiau reaguos į mamos nurodymus, todėl ryžosi sugrįžti į santykius, o netrukus susilaukė sūnaus.
„Jis santykiuose nebuvo tas, kuris labai stengtųsi. Aš dirbdavau, o mano vyras nieko neveikdavo – pavyzdžiui, būdama ketvirtą mėnesį nėščia, kapodavau malkas, – sako J.Šarkaitė. – Ėjo šešti mūsų gyvenimo kartu metai, kai vaikinui buvo diagnozuota nerimo sutrikimo liga. Aš pati nežinojau, kas tai yra, kaip ja galima susirgti, todėl norėdami viską išsiaiškinti, mes konsultavomės su gydytojais.“
Aš dirbdavau, o mano vyras nieko neveikdavo – pavyzdžiui, būdama ketvirtą mėnesį nėščia, kapodavau malkas.
Ligos laikotarpiu Jurgitos vaikiną pasiekė negeri gandai apie merginą, kurių ji tiksliai net nežinojo. Tačiau sugrįžęs namo, jis J.Šarkaitę taip sumušė, kad ši negalėjo paeiti.
„Jis visą gyvenimą negėrė, nerūkė, man atrodė, kad pažįstu žmogų, o tada jis tave sudaužo, ir supranti, jog nepažįsti, – sako Jurgita. – Kai jis mane sumušė, aš netylėjau, paskambinau į policiją, kuri jį išvežė parai į areštinę. Grįžęs jis gyveno pas tėvus, nes policija neleido prie manęs artintis. Jis vis prašė, kad atsiimčiau pareiškimą, o aš dar kartą patikėjau žmogumi, kuris mane mušė ir žemino.“
Jurgita sutiko atsiimti pareiškimą, tačiau tvirtai nusprendė nutraukti santykius. Kol ieškojosi naujo būsto, ji laikinai su vaikais apsistojo pas mamą, kuri, nors ir buvo neįgali, saugojo dukrą, gamino jai maistą.
„Buvo sunku palikti namus su vaikais, tačiau kartu buvo gera žinoti, kad aš išvykstu ir prieš mane daugiau nebus smurtaujama. Atėjo prašviesėjimas, kai supratau, jog dabar viskas bus kitaip. Svarbu žinoti, kad jeigu jau vieną kartą prieš tave pakėlė ranką, reikia bėgti kuo toliau“, – tikina J.Šarkaitė.
Turėjo dar dvejus nesėkmingus santykius
Jurgita neslepia, kad po sudėtingų santykių buvo nelengva vėl pasitikėti naujai sutiktais vaikinais. Vis dėlto po metų ji susipažino su vyru, su kuriuo iš pradžių kūrė gražų tarpusavio ryšį, tačiau praėjus pusmečiui, išryškėjo jo alkoholizmo problema.
„Galbūt tuo metu aš nemokėjau gyventi viena, man buvo per sunku – iš pradžių jautiesi gerai, o tada apima vienatvė. Neturėjau su kuo pasikalbėti, pasibarti... Aš buvau pripratusi gyventi didesnėje šeimoje, – sako J.Šarkaitė. – Kurį laiką bendravome su vaikinu, jis iš Vilniaus važinėjo pas mane į Alytų ir tuo metu net negalėjai įtarti, kad turi problemų su alkoholiu. O tada kaip užgėrė... Iš karto supratau, jog gerai nebus.“
Per 4-erius gyvenimo kartu metus Jurgita ne kartą stengėsi vaikinui padėti – vežė jį konsultacijoms pas gydytojus, kalbėjosi su jo tėvais. Tačiau vyras nesikeitė – kartą net buvo atvejis, kai Jurgitai teko palikti vaikus ir skristi lėktuvu į Švediją parsivežti geriančio vyro.
„Jis alkoholį vartodavo ne šiaip retkarčiais kaip daugelis – jis gerdavo ištisomis dienomis, mėnesiais. Alkoholikai yra tie, kurie geria viską, kas dega – degtinę, alų ir net širdies lašus. Jis prisipirkdavo kokius penkis buteliukus širdies lašų ir gerdavo po buteliuką kas valandą“, – teigia J.Šarkaitė.
Trejus metus Jurgita tikėjo vyru ir jo stiprybe keičiantis, kadangi net išgėręs jis išlikdavo mandagus, pagarbus. Vis dėlto paskutiniais metais J.Šarkaitė suvokė, kad vyras nesikeis.
„Kadangi aš nuomojausi butą, išvariau vyrą su visais daiktais. Pasakiau, kad daugiau jis mano gyvenimo negadins ir vaikai šito nematys. Tada prasidėjo terorizavimas, grasinimai, jog jis nusižudys... Paskambinusi į pagalbos liniją moterims, patiriančioms smurtą, pasikalbėjau su psichologe, kuri patikino, kad vyras sau nieko nesidarys ir tik manipuliuoja. Man patarė netikėti tokiais žodžiais, uždaryti duris ir daugiau neįsileisti“, – pasakoja J.Šarkaitė.
Vos išsiskyrusi su vyru, Jurgita kone iš karto pradėjo naujus santykius. Feisbuko grupėje ieškodama, kam gali atiduoti komodą, ji netikėtai susipažino su vaikinu, su kuriuo, pasirodo, jau buvo šiek tiek bendravusi anksčiau.
„Jis vis dažniau man parašydavo, o galiausiai pasiūlė gyventi kartu. Viskas vyko labai greitai, bet aš galvojau, kad nieko neprarasiu. Gaila, tuo metu nebuvo žmogaus, kuris būtų galėjęs mane paprotinti, paklausti, ką aš darau“, – pripažįsta J.Šarkaitė.
Gaila, tuo metu nebuvo žmogaus, kuris būtų galėjęs mane paprotinti, paklausti, ką aš darau.
Pagyvenus pusmetį kartu, šeimoje atsirado smurtas – Jurgita tiksliai net neprisimena, ką tokio pasakė, kad vyras ją griebė už kaklo ir paguldė ant grindų. Tačiau tą akimirką mergina iš karto suprato, jog santykiai geruoju nesibaigs.
„Aš suteikiau antrą šansą, pagalvojau, kad galbūt užėjo nervinis priepuolis, ir tiek, – sako J.Šarkaitė. – Tačiau tuomet mirė jo geriausias draugas, ir vyrui pavažiavo. Buvo atvejis, kai jis intensyviai gėrė, aš jam pasiūliau užvalgyti sriubos, o jis tėškė dubenį į sieną. Išvadino mane baisiais žodžiais ir rėžė, kad jeigu dar kažką pasakysiu, užmuš. Situacija aštrėjo ir aš suvokiau, jog nenoriu gyventi su tokiu žmogumi, todėl susiradau naują būstą ir išsikrausčiau.“
Nesėkmingus santykius lėmė savęs nemylėjimas ir negerbimas
Jurgita neslepia, kad tris kartus išgyventi nesėkmingus santykius buvo itin sunku, o nepalūžti ir išlikti stipriai jai padėjo tik rūpinimasis vaikais. Vis dėlto kiekviena ankstesnė patirtis ją užgrūdino, todėl nutraukti santykius vėliau būdavo šiek tiek lengviau.
„Aš užsidarydavau kambaryje ir kaukdavau. Galvodavau, už ką man taip? Tik dabar pradedu suprasti, kad paskutinį kartą su partneriu pradėjau gyventi po kelių savaičių bendravimo... Aš net nepažinojau jo, – sako J.Šarkaitė. – Tačiau turiu stiprią valią, žinojau, kad nesileisiu mušama jokio vyro. Aš pati stengiausi sau padėti, sakiau, jog viskas bus gerai, susitvarkysiu ir gyvensiu viena.“
Po skyrybų Jurgita instagrame atsitiktinai rado psichologės paskyrą, kuri aiškino, kodėl moterys vis sutinka netinkamus vyrus, pradeda nesėkmingus santykius. Pradėjusi labiau domėtis, J.Šarkaitė rado atsakymą – ji savęs negerbia ir nemyli.
„Aš visus mylėjau, tik ne save. Geriau vyrui su vaikais duosiu pavalgyti, o pati liksiu nevalgiusi. Reikia išmokti mylėti save, nes jeigu moteris leidžia sau gyventi su tokiu vyru, ji visiškai negerbia savęs“, – tikina Jurgita.
Nors yra moterų, kurios su smurtaujančiu vyru gyvena tik dėl vaikų, J.Šarkaitė tokio požiūrio griežtai kratosi. Anot jos, vaikų auginimas jai buvo paskata greičiau palikti namus tam, jog mažamečiai nematytų netinkamo tėvų elgesio.
„Moterys dažnai kalba, kad negali palikti vyro, nes vaikai tuomet augtų be tėčio. Aš visada sakiau, jog gyventi su smurtaujančiu vyru dėl vaikų yra didžiausia klaida. Mažas vaikas girdi, kaip mama vadinama baisiausiais žodžiais, yra stumdoma, mušama... Koks vaikas tada užaugs? Jis galimai turės psichologinę traumą, o galbūt ateityje pats smurtaus prieš savo moterį, nes vaikystėje matė tokį pavyzdį“, – sako Jurgita.
Reikia išmokti mylėti save, nes jeigu moteris leidžia sau gyventi su tokiu vyru, ji visiškai negerbia savęs.
Dabar J.Šarkaitė į ateitį žiūri be baimės ir žino, kad kurį laiką turi pabūti viena, pailsėti ir stengtis dėl vaikų bei savęs pačios. Ji neslepia, jog tam, kad ateitų toks suvokimas, reikėjo skaudžių patirčių ir nudegimo.
„Vis dar labai skaudu, galvoju, ką blogo padariau, kad su manimi šitaip elgėsi? Gaila iššvaistyto laiko – sudėjus visus santykius, praėjo 11 metų. Be to, liūdna ne kiek dėl to, ką su manimi darė, bet dėl pažeminimo, kone sulyginimo su žeme“, – pripažįsta Jurgita.
Anot Jurgitos, nuo tokių santykių iš anksto apsisaugoti neįmanoma, tačiau ji atkreipia dėmesį, jog pirmiausia reikėtų su antra puse bendrauti, draugauti, o ne pulti iš karto gyventi kartu. Tik pažinus žmogų artimiau, galima suprasti, ar verta kurti bendrą ateitį.
„Negalima gyventi vien tik dėl kitų žmonių. Kai kurios bijo skirtis su vyru, nes baiminasi, ką apie ją pagalvos kiti. Tai turėtų rūpėti paskutinėje vietoje. Be to, patarčiau netylėti, jei esate spaudžiama, jaučiatės įbauginta – tylėjimas yra blogiausias pasirinkimas. Dažnai būna, kad ateina moteris su mėlyne, o kai jos paklausia, kas atsitiko, ji atsako, jog nieko. Nedarykite taip, bet kokioje situacijoje yra išeitis“, – sako Jurgita.
