Jos duomenimis, ketvirtadalis apklaustųjų lytiniais santykiais užsiimtu žymiai dažniau, 34 proc. – šiek tiek dažniau. 31 proc. dabartinis santykių dažnis juos tenkina.
Mažuma (5 proc.) seksu norėtų užsiimti rečiau nei užsiima dabar: 3 proc. – šiek tiek rečiau, 2 proc. – žymiai rečiau.
Tyrimo duomenimis, 8 proc. apklaustųjų lytiniais santykiais užsiima kasdien ar beveik kasdien. Tuo metu daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) – du-tris kartus per savaitę. Penktadalis (19 proc.) – kartą per savaitę, 17 proc. – du-tris kartus per mėnesį. Dar 8 proc. lytiniais santykiais beveik neužsiima arba apskritai neužsiima.
Seksualinį gyvenimą vertina vidutiniškai
Psichologė-seksologė Roberta Pečiūraitė trečiadienį pristatydama tyrimą teigė, jog rezultatai nestebina, tačiau pažymėjo, kad seksualinio gyvenimo kokybė su lytinių santykių dažnumu beveik nieko bendro neturi.
„Paprastai nėra skaičiaus, kuris būtų sveikas, tyrimai atlikti pasaulyje rodo, kad paprastai laimingiausios poros seksu užsiima kartą per savaitę, kurie užsiima dažniau, tai nedaro įtakos poros santykių sėkmingumui“, – kalbėjo ji.
„Kalbant apie amžių, kad laimingiausi savo seksualiniu gyvenimu tarp 40 ir virš 50 metų, manęs irgi nestebina. Paprastai, tokios poros gali drąsiau komunikuoti“, – pridūrė ekspertė.
Lietuvos gyventojai, paprašyti dešimties balų skalėje paprašyti įvertinti savo seksualinį gyvenimą, jį vidutiniškai įvertino 6,55 balo.
„Vis dar temos, susijusios su lytiškumu pas mus yra tabu, (...) aš visada sakau, kad mes šias temas dedame po kilimu ir tada išnešame jas, kai įvyksta kažkas, kada jau reikia apie jas šnekėti“, – kalbėjo psichologė, lytiškumo ugdymo, žmogaus teisių ekspertė Lina Januškevičiūtė.
Prasčiau savo seksualinį gyvenimą linkę vertinti aukštesnio išsimokslinimo, lytiniais santykiais beveik neužsiimantys respondentai, o geriau – žemesnio išsimokslinimo, nuo kiekvieną dieną iki du-tris kartus per savaitę santykiais užsiimantys apklaustieji.
Monogamiją labiau vertina lietuvės
Per pastaruosius metus seksu ne su nuolatiniu partneriu užsiėmė penktadalis lietuvių vyrų (21 proc.) ir 6 procentai moterų. To nedarę ir apie tai nesvarstę teigia kiek daugiau nei pusė vyrų (52 proc.) ir 75 proc. moterų. To nedarę, bet apie tai svarstę sako beveik penktadalis (19 proc.) vyrų ir dešimtadalis (11 proc.) moterų. Du trečdaliai (64 proc.) per pastaruosius metus ne tik seksu ne tik su nuolatiniu partneriu neužsiėmė, bet ir nesvarstė apie tokią galimybę.
Kaip išskyrė psichologas Antanas Grižas, tokie tyrimo rezultatai gali būti susiję su vyrams primetamomis socialinėmis normomis.
„Šie skaičiai yra susiję su socializacija. Vyrai yra socializuojami daug labiau girtis savo seksualiniais pasiekimais ir, jeigu tokių nėra, jiems kyla didelė gėda. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl vyrai linksta į santykius ne su nuolatiniu savo partneriu. Gali būti, kad moterų, užsiimančių seksu ne su nuolatiniu partneriu skaičius taip pat yra didesnis, tačiau moterys nuo mažų dienų yra skatinamos apie tai nekalbėti“, – sakė vyrams skirto projekto „Gentys“ sumanytojas.
Sekso žaislai
Sekso žaislai Lietuvoje populiarėja, tačiau trečdalis (34 proc.) lietuvių vis dar yra linkę teigti, kad šie – ne jiems. Vis dėlto, ketvirtadalis (24 proc.) lietuvių sako, jog sekso žaislus naudoja reguliariai arba retkarčiais. Beveik dešimtadalis (9,1 proc.) nevedusių ir netėkusių šalies gyventojų teigia, kad naudojasi sekso žaislais. Sekso žaislus rečiau naudoja moterys, vyresni nei 45 metų apklaustieji, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Įmonės „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis teigia, kad Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, sekso žaislų naudojimo statistikoje atsilieka.
„Žinant Vakarų šalių statistiką sekso žaislų naudojimo atžvilgiu, atsiliekame. Yra tekę matyti tyrimus, kuriuose buvo teigiama, jog Jungtinėse Valstijose bent penkiasdešimt procentų naudoja sekso žaislus. Tikrai turime kur tobulėti“, – pabrėžė verslininkas.
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų gerus lytinius santykius sieja su intymumu partneriui. 41 proc. – su pasiektu orgazmu. Du iš penkių (40 proc.) – aistra partneriui. 32 proc. – su galimybe atsipalaiduoti lytinio akto metu. 22 proc. – su partnerio pastangomis suteikti malonumą.
Nemokame bendrauti su vaikais
Apklausa rodo, jog bendras gebėjimo bendrauti su vaikais ir paaugliais sekso tema vertinimas yra 5,77 dešimties balų skalėje.
Anot apklausos, prasčiau savo gebėjimą kalbėti su vaikais ir paaugliais sekso tema vertina moterys, taip pat žemesnio išsimokslinimo respondentai.
Anot R.Pečiūraitės, lytinis ugdymas labai svarbus nuo vaikystės.
„Jeigu su vaikais ir paaugliais nekalbama apie seksą jiems suprantama kalba, jie patys susiranda informaciją. Be to, nuo jauno amžiaus mergaitės yra gąsdinamos sekso grėsmingumu. Kiti tyrimai rodo, kad aukštesnis intelektas yra susijęs su aukštesniu socialiniu nerimu, o jis – didžiausias sekso priešas“, – duomenis komentavo psichologė-seksologė R.Pečiūraitė.
Paprašytas pakomentuoti duomenis, dizaineris Robertas Kalinkinas išskyrė, kad vaikų ir paauglių lytinis švietimas – didžiulė problema.
„Ką vaikams gali paaiškinti tėvai, kurie apie seksą žino itin mažai? Edukacijos problema Lietuvoje yra klaiki. Pamenu, kai pats buvau mokykloje, pornografija buvo prieinama kone visiems, kai tuo pat metu mokyklose lytiškumo problemos buvo aiškinamos itin primityviai.
Aš visą gyvenimą buvau tas pošlas draugelis, drąsiai juokaudavau sekso temomis, nors niekas nieko nesuprasdavo. Kalbant apie lytinį švietimą, man pačiam vaikystėje buvo paaiškinta, kad kažkada tai nutiks nesileidžiant į detales.
Vaikams nuo pat pradžių yra aiškinama, kad seksas yra pavojingas, susijęs su lytiškai plintančiomis ligomis. Moterims sakoma, kad užsiimandamos seksu ne tik užsikrės įvairiomis ligomis, bet ir įgis paleistuvės etiketę. Tuo metu, tarp vyrų yra madinga girtis seksualiniais „pasiekimais“. Be to, seksas turėtų būti atskirtas nuo geros santuokos koncepto“, – tikino dizaineris.
R.Kalinkinas antrino, kad kiekvienam vaikui apie seksą turėtų būti paaiškinta individualiai.
„Jeigu su vaikais nepradėsite kalbėti apie lytinį švietimą paauglystėje, su jais tikrai
„pakalbės“ įvairūs pornografijos portalai, iškreipiantys kūnų, sekso paveikslą. Tėvai privalo edukuoti vaikus. Tėvams reikia atrasti momentą pagal kiekvieno vaiko individualią raidą. Reikia stebėti savo vaikus, pastebėti, kada jie ima rodyti pirmuosius požymius. Vaikams viską reikia paaiškinti nuosekliai. Tai nėra vienadienis pokalbis. Kalbėti apie seksą turi būti taip pat normalu, kaip rašyti, skaičiuoti, dėlioti kaladėles“, – sakė R. Kalinkinas.
Dizaineriui pritarė ir L.Januškevičiūtė.
„Labai dažnai temos, susijusios su lytiškumu yra pateikiamos per gąsdinimą. Bijome, kad jeigu vaikams pasakysime kas yra seksas, neva paskatinsime juos iš karto po pamokų eiti ir bandyti juo užsiimti. Vaikai ir paaugliai informacijos ieško socialiniuose tinkluose. Reikia kalbėti su vaikais, kad seksas turi būti malonus ir jis nebūtinai turi būti susijęs su reprodukcija. Seksas yra viena iš sveikų santykių dalių“, – užbaigė specialistė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvų tyrimą atliko balandžio 18–27 dienomis, internetu apklausti 1008 žmonės nuo 18 iki 65 metų.
Įmonės „Budinti komunikacija“ užsakyto tyrimo rezultatų paklaida sudaro 3,1 procento.
