Nuo neatmenamų laikų, kai pirmykščiai žmonės dar nemokėjo kalbėti, iki šiandien, kai galima pakeisti ne tik išvaizdą, bet ir lytį, partnerį renkamės pagal... kvapą.
Kaip ir gyvūnams mums jis labai svarbus: leidžia nustatyti biologinį amžių, aplenkti sergančius individus, išsirinkti tinkamą gyvenimo palydovą. Atrodo, kad uoslės svarbos poravimuisi nesureikšminame, lyg ir neapsiuostome prieš užmegzdami pokalbį. Visgi užuodę mums netinkančio partnerio kūno kvapą nutraukiame bet kokius saitus, negailestingai pareikšdami: „Dingo trauka.“ Iš tiesų traukos ar chemijos (vadinkite, kaip norite) dingimas ar nebuvimas yra ne kas kita, kaip nepatenkintos nosies „žaidimas“ su mūsų smegenimis. Uoslė su smegenimis išdarinėja keistus dalykus.
Laikas keltis
Dažnas rytą pradedame puodeliu garuojančios kavos. „Tik jos gurkšnis gali išbudinti iš saldaus miego“, – esame įsitikinę. Žinoma, kava yra bene populiariausias gėrimas, padedantis prabusti. Vis dėlto neseniai atlikti tyrimai rodo, kad kavos nebūtina gerti – norint pasijusti žvalesniems, tereikia jos pauostyti.
Japonų mokslininkai įrodė, kad paruoštos kavos ar paskrudintų kavos pupelių aromatas tonizuoja labiau nei šio gėrimo skonis. Vienus savanorius tyrėjai žadindavo kavos puodeliu, kitus – jos aromatu. Procesai, vykę smegenyse buvo identiški, o kai kada svarstyklės nusvirdavo į uoslės pusę. Pasirodo, kai kurie bandymo dalyviai, išgėrę šiltos kavos, vėl apsnūsdavo, o štai jos kvapas išjudindavo net didžiausius miegalius.
Ne paslaptis, kad pabudinti gali ir nemalonūs kvapai, ir tai neretai išgelbėja gyvybę. Naktį nematydami, kartais ir negirdėdami neįprastų garsų, galėtume supleškėti gaisro liepsnose, bet nosis, užuodusi degėsių tvaiką, tuoj pat siunčia smegenims pavojaus signalus.
Būtent dėl to, kad uoslė veikia tam tikras smegenų sritis, negalime likti abejingi kvapams. Išvydus akį traukiantį patiekalą, dar įmanoma atsispirti, bet, užuodus aromatą papildomų kilogramų baimė ir pažadai vasarą pasitikti lieknesnėms išgaruoja it dūmas...
Baimės kvapas
Tikriausiai teko girdėti, kad susidūrus su plėšrūnu ar sargiu kaimyno šunimi jokiais būdais negalima išsigąsti, nes gyvūnai jaučia baimę. Tiksliau – užuodžia. Gyvūnai, taip pat ir žmonės, išties gali nesąmoningai pajusti kito individo išgąstį – užuodžia cheminį junginį feromoną, išsiskiriantį su prakaitu.
Kitaip, nei gali pasirodyti, jūsų baimės išskiriamas kvapas sukelia prieš jus dantis šiepiančiam plėšrūnui ne agresiją, bet irgi baimę, ir skatina kovoti už išlikimą.
Bandymų metu pastebėta, kad feromonų kvapas suaktyvina tas smegenų sritis, kurios susijusios su baimės pojūčiu. Žmonės, kaip ir daugelis gyvūnų, gali atpažinti jį ir nesąmoningai atsakyti į feromoną išgąsčiu.
Patarimas besimokantiems
Jautri uoslė gali padėti geriau pasiruošti egzaminams? Daugeliui žinoma, kad kvapai atgaivina senus prisiminimus, nukelia į vietas, kur kadaise jautėme vieną ar kitą aromatą. Pakanka užuosti malonų obuolių pyrago kvapą, ir jau vaizduojamės, kad sėdime močiutės virtuvėje su puodeliu arbatos laukdami, kol iš orkaitės bus ištrauktas saldėsis...
Bet kaip tai gali padėti gauti geresnius balus mokykloje ar universitete? Visai paprastai. Prieš įskaitas ir egzaminus tenka „susikrauti“ į galvą milžinišką kiekį informacijos. Ne visų atmintis puikiai išlavinta, kai kurių iš prigimties ir „stalčiukai“ ar „lentynėlės“ ne tokie talpūs...
Šiuos trūkumus galima pakoreguoti uosle. Pakanka mokantis uosti kokį nors aromatą, geriausia, kad tai būtų kremas, kvepalai ar kitas kvapus dalykas, kurį galėsite „neštis“ su savimi į egzaminą. Todėl mokydamiesi odą pasitepkite, pavyzdžiui, kūno losjonu su kokosų aliejumi, nepagailėkite jo ir egzamino dieną. Užuodę pažįstamą aromatą, prisiminsite, ką mokėtės.
Senatvės dvelksmas
Niekas nesiginčija, kad seni žmonės skleidžia savotišką kvapą (beje, kaip ir bet kurio kito amžiaus žmonės). Tačiau stereotipas, kad senoliai kvepia nemaloniai, yra iš piršto laužtas arba kilęs iš elementarios senatvės baimės.
Tai įrodė Filadelfijos cheminių kvapų centro mokslininkai. Jie surinko mėginius iš trijų 12–16 žmonių grupių, kuriose individų amžius buvo 20–30, 45–55 ir 75–95 metai. Tyrimo dalyviams buvo duoti specialūs marškinėliai su minkštais įklotais pažastyse ir paprašyta jais apsivilkus miegoti penkias naktis. Paskui įklotai buvo išimti ir sudėti į stiklinius indus.
Kiti tyrimo dalyviai, pauostę indų turinį, tiksliai pasakydavo, kuriame inde senų žmonių kvapas. Tačiau, skirtingai nei manyta anksčiau, eksperimente dalyvavę įvairaus amžiaus asmenys tvirtino, kad senolių skleidžiamas kvapas buvo pats charakteringiausias, bet daug silpnesnis ir ne toks nemalonus kaip jaunesnių.
Kodėl skirtingo amžiaus žmonės kvepia kitaip? Pasak mokslininkų, mūsų kvapo pokyčius lemia cheminės medžiagos, išskiriamos liaukų ir ant odos esančių bakterijų (jos skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus). Žmonės, kaip ir gyvūnai, greičiausiai išmoko atpažinti tokius veiksnius kaip amžius ar liga iš kvapo, kad galėtų išsirinkti tinkamą partnerį.
Antrosios pusės paieškos
Patalpoje esant ne vienam patraukliam priešingos lyties atstovui, arčiau prieiti norėsime būtent prie to, kuris mums yra tinkamesnis pagal imuninės sistemos kriterijų.
Kvapų tyrėjai atliko dar vieną intriguojamą eksperimentą. Daug kam žinoma, kad veido simetrija yra vienas iš faktorių, lemiančių patrauklumą. Neįtikėtina – tobulas veido proporcijas galima ne tik pamatyti, bet ir... užuosti. Eksperimento metu moterų buvo paprašyta išuostyti nemažai dėvėtų vyrų marškinėlių ir pasakyti, kurių kvapas joms malonesnis. Paaiškėjo, kad dailiosios lyties atstovėms labiau patiko marškinėliai, kuriuos buvo dėvėję simetriškų veidų savininkai, t. y. išoriškai patrauklesni vyrai. Regis, patrauklumas ne tik pamatomas, bet ir užuodžiamas.
Kito panašaus tyrimo metu nustatyta, kad uostydami vienodus, bet skirtingų lyčių dėvėtus drabužius nesuklysdami galime pasakyti, vyras ar moteris juos vilkėjo. Eksperimentais išaiškinta ir daugiau intriguojamų antrosios pusės paieškoms ir giminei pratęsti svarbių žmogaus uoslės galių.
JAV mokslininkai tvirtina, kad moteris gali užuosti vyrą, kuris jai jaučia seksualinį potraukį, o vyrai esą užuodžia, kada didžiausia tikimybė moteriai pastoti. Tiesa, pastarieji tyrimai ir jų rezultatai vertinami prieštaringai.
Oponentai piktinasi, kad žmonės pernelyg tapatinami su gyvūnais. Meilę tokiu būdu paverčiame tik priemone poruotis, o gimties stebuklą – būdu daugintis… Bet palikime besiginčijančias šalis aiškintis tarpusavio nesutarimų ir pakalbėkime apie vaikus.
Kad vaikai būtų sveiki
Žmonės geba užuosti kitų asmenų atsparumo ligoms ypatumus. Kuo dviejų individų imuninės sistemos skirtingesnės, tuo labiau jie tinka vienas kitam. Mokslininkai tvirtina, kad rinkdamiesi partnerį nesąmoningai ieškome to, kurio imuninė sistema skirtųsi iš esmės. Tai darome siekdami, kad mūsų palikuonys būtų atsparesni didesnei bakterijų ir virusų įvairovei. Kitaip tariant, norime būti tikri, kad mūsų giminės tęsėjas įveiks visas įmanomas ligas.
Kaip žinome, kokioms ligoms atsparus kitas žmogus? Apie imuninės sistemos ypatumus mums praneša uoslė. Skirtingi kūno kvapai siunčia signalus į tas smegenų sritis, kurios atsakingos už simpatijas ir antipatijas. Mums į poras tinkamas žmogus kvepės labai maloniai, norėsis greta jo būti.
Beje, patalpoje esant ne vienam patraukliam priešingos lyties atstovui, arčiau prieiti norėsime būtent prie to, kuris mums yra tinkamesnis pagal imuninės sistemos kriterijų. Mes jį užuosime iš toli.
Pasirodo, turime gebėjimą atskirti, iš kurios pusės sklinda kvapas, tik retai kada į tai atkreipiame dėmesį. Iš tikrųjų nė nemirktelėję galime tai padaryti lygiai taip pat, kaip nurodyti, iš kurios pusės skrieja vienas ar kitas garsas. Taigi, ieškodami antrosios pusės, kliaujamės ne širdimi, bet uosle. Gal romantikos ir mažiau, tačiau ir tikimybė suklysti mažesnė.
