Masturbacija – sėklos švaistymas ir didžiulė nuodėmė
Iki 1700 metų masturbacija buvo ypač smerkiama vien dėl religinių priežasčių. Pasak Biblijos, Onanas, Judo sūnus, mylėdamasis su savo brolio našle nusprendė „savo sėklą išpilti ant žemės“. Tai ne juokais užrūstino Dievą, kuris apimtas įsiūčio jį nužudė. Šios eilutės tapo pagrindu amžiams pasmerkti masturbaciją ir sėklos „švaistymą“. Ji buvo laikoma didžiule nuodėme, nes neigė natūralią seksualumo funkciją daugintis.
Bažnyčios dogmos teigė, kad seksas negali būti malonus ir kiekvienas lytinis aktas turi baigtis nėštumu. Tai buvo tamsūs ir sunkūs laikai, kai seksualumas, malonumo siekimas ir nuogas gražus kūnas buvo pačios didžiausios nuodėmės. Žmogaus lytiniai organai buvo naudojami tik vienam tikslui – daugintis.
Kovai su masturbacija buvo naudojami ištikimybės diržai, varpa ištepama garstyčiomis ar kitomis deginančiomis medžiagomis.
Tačiau XIX a. masturbacija susirūpino ne tik teologai, bet ir gydytojai, kurie masturbaciją laikė socialine ir medicinine problema. Masturbacija buvo siejama su savęs prievartavimu, saviteršimu. Autoritetingi moksliniai leidiniai pradėjo rašyti apie tai, kad masturbacija sukelia impotenciją, beprotybę, nevaisingumą ir kitas ligas. Tuose traktatuose buvo kalbama, kad kelių gramų spermos praradimas prilygsta litrams netekto kraujo, dėl ko smegenys blogiau aprūpinamos krauju, blogėja nervų sistemos veikla ir vystosi beprotybė.
Būtent tais pačiais laikais gimė mitas, populiarus ir šiandien, apie tai, kad vyrų ejakuliacijų skaičius yra ribotas. Pasak jo, išnaudojus tą rezervą, kuris vienose istorijose siekia 7000, kitose – 12 000, išsivysto erekcijos disfunkcija.
Jei yra liga, tai jai reikia ir gydymo. Kad jaunuoliai nesimasturbuotų, gydytojai nakčiai rekomenduodavo surišti rankas, fiziškai išvarginti sunkiais darbais, neduoti vakarienės. Be to, reikėdavo lytinius organus aplieti šaltu vandeniu. Kovai su masturbacija buvo naudojami ištikimybės diržai, varpa ištepama garstyčiomis ar kitomis deginančiomis medžiagomis, dėl kurių susidarydavo žaizdos ir jaunuoliai nebegalėdavo masturbuotis.
Kai niekas nepadėdavo – gydytojai skirdavo kastraciją. Pasak jų tai vis geriau nei visiems laikams prarasta sėkla.
