Norėtųsi vaikščioti plika bamba, bet kažkaip galvoju, kad būtų šiek tiek nepadoru. O iš tikro – net ne šiek tiek. Mano vasaros drabužiai šviesūs, kad nors kiek atspardytų tuos įkyriuosius saulės spindulius. Išeinu į lauką, o ten – žmonės. Nors iš tikro žmonių dabar visur daug ir jiems viskas rūpi. Seniau jų beveik niekur nebuvo, buvo uždaryti, o dabar visur pilna.
2021 07 02
V.Mičiulienė: Kas sugalvojo laidotuvių tradicijas ir kam mirusiam reikalingi batai?
Kuo tolyn, tuo vasaros karštyn. Čia beveik tas pats, kaip kuo senyn, tuo arčiau link vaikystės. Ir dabartinė vasara labai panaši į vieną iš mano vaikystės vasarų, kai nuo saulės slėpdavausi bombos išmuštoje duobėje už babos namo ir skabydavau nuo kraštų persirpusias žemuoges.
Violeta Mičiulienė / „Turiu fotoaparatą“ nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
