Vaiko apklausa teisme – ypatingas procesas
Teisėjas Nerijus Brinevičius pasakoja, kad teismo psichologas teismo procese dalyvauja visuomet, kai vyksta mažamečių (vaikų iki 14 metų) liudytojų ar mažamečių nukentėjusiųjų apklausa. Taip pat psichologas dalyvauja nepilnamečių (vaikų iki 18 metų) liudytojų ar nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausoje dėl nusikaltimų, susijusių su žmogaus gyvybės atėmimu, kūno sužalojimu, laisvės suvaržymu, prievartavimu, vaikų išnaudojimu, smurtu šeimoje ar kitais atvejais, pavyzdžiui, kai pelnomasi iš nepilnamečių prostitucijos. Psichologai taip pat kviečiami tais atvejais kai to prašo teismo proceso dalyviai, susiję su byla."
„Apklausa vykdoma specializuotame vaiko apklausos kambaryje. Patalpoje įmontuota vaizdo ir garso įranga. Ši įranga sujungta su viena iš teismo posėdžių salių. Salėje sėdintis teisėjas, kiti proceso dalyviai gali stebėti ir girdėti viską, kas vyksta vaiko apklausos kambaryje. Tiesiogiai su vaiku bendrauti gali tik vienas žmogus – teismo psichologas. Teisėjas, tuo metu esantis teismo posėdžių salėje, vadovauja apklausos procedūrai. Naudodamasis garso įranga, ausinėmis ir mikrofonais, jis psichologui užduoda klausimus, skirtus vaikui. Psichologas klausimus vaikui perduoda taip, kad jie būtų suprantami pagal vaiko raidą ir brandą“, – teigia teisėjas.
Teisėjui labai svarbu, kad vaikas būtų apklausiamas tinkamai, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą. Vaikai labai įvairūs: vieni drąsūs, smalsūs, kiti jautriau reaguoja į aplinką, skirtingi ir jų įgūdžiai, yra nepilnamečių ir su raidos sutrikimais. Todėl siekiant kiek galima labiau apsaugoti vaiką ir išgirsti jo parodymus pasitelkiami teismo psichologai. Netinkama apklausa gali ne tik pakenkti vaikui psichologiškai, bet ir daryti įtaką parodymų tikslumui.
„Dirbu teisėju 25 metus, puikiai atsimenu, kaip dirbdavome, kai psichologai dar nebuvo pasitelkiami. Manau, kad psichologų įtraukimas į teismo procesą buvo reikšmingas žingsnis teisingumo sistemoje“, – sako teisėjas, pridurdamas, kad psichologai turi „savo metodus, geba prakalbinti vaikus nesukeldami streso, tuo tarpu teisininkams nepakanka specialių psichologinių žinių, kad tinkamai užduotų klausimus mažamečiams“.
Teisėjas sunkiai įsivaizduoja šiuolaikinį teismą be psichologų, ypač tais atvejais, kai pats nusikaltimo pobūdis labai subtilus ir apklausoje reikalingas ypatingas jautrumas, pavyzdžiui, kai vaikai yra nukentėję nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar reikia bendrauti su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų.
Psichologo užduotis ikiteisminiame ir teismo procesuose
Teismo psichologė Aušra Augaitienė daugiau nei dešimt metų dirba su vaikais, kurie apklausiami ikiteisminio bei teismo procesų metu. Dažniausiai tai vaikai, nukentėję nuo smurto, arba vaikai liudytojai, stebėję nusikalstamą veiką iš šalies. Psichologė atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra unikali ir reikalauja individualaus priėjimo.
„Kiekvienas nukentėjęs vaikas ir kiekvienas vaikas liudytojas yra skirtingi. Jie skiriasi tiek traumine patirtimi, tiek asmenybės, raidos ypatumais bei emociniais išgyvenimais. Kiekvieną kartą, net ir kalbant apie panašią ar tą pačią nusikalstamą veiką, tenka apklausos metodiką, jos
pobūdį bei klausimus pritaikyti prie kiekvieno individualaus vaiko ypatumų. Dažnai nuskriaustas vaikas, patyręs tam tikrų traumuojančių įvykių praeityje, apklausos metu viduje išgyvena daug stiprių ir negatyvių emocijų, tokių kaip skausmas, baimė, nerimas, nepasitikėjimas, o teismo psichologo darbas yra padėti susidoroti su kilusiais jausmais apklausos metu ir tinkamai papasakoti apie palietusį įvykį“, – teigė psichologė.
Tuo tarpu liudyti atėjusiems vaikams emocinė savijauta, atrodo, lyg ir turėtų būti lengvesnė, tačiau, pasak teismo psichologės, vaiko liudytojo tikslas – kuo tiksliau atpasakoti ne savo patirtį, o tai, ką jis matė, girdėjo, stebėjo nusikalstamo įvykio metu. Jo patirtys nemalonios, gali būti sukrečiančios, bet tiesiogiai jo netraumavusios. Vaikai liudytojai, stebėję nusikalstamą veiką, nors tiesiogiai ir nenukentėję, dažnai patiria itin stiprius prieštaringus jausmus. „Juos gali kankinti stipri kaltė, kad neapgynė skriaudžiamo žmogaus, arba didžiulė baimė, nesaugumo jausmas dėl savęs, nes nusikalstama veika gali būti nukreipta ir prieš jį patį. Todėl kiekvienu atveju tenka dirbti labai individualiai. Kas vienam žmogui gali būti stipri psichologinė trauma, kitam gali būti nesunkiai įveikiama patirtis“, – sako psichologė.
Prieš prasidedant apklausai, Aušra su vaikais susipažįsta, išsklaido jų baimes bei išankstinę nuostatą apie teismą. „Vaikai ateina į teismą po traumuojančių patirčių, pokalbių, , dažnai net nežinodami, ko tikėtis teisme ir teisiniame procese: ar su jais vėl kalbėsis suaugę rimti dėdės ir tetos, kartos tuos pačius klausimus, o gal teks sėdėti teismo salėje ir susitikti akis į akį su skriaudiku. Dažnai ateina jau susidarę nuomonę apie teismą iš kino filmų ar televizijos. Neretai jie nerimauja dėl aplinkos, kambarių su grotomis, baiminasi, kad juos apklausinės griežtas teisėjas. Taigi pirmiausia teismo psichologo užduotis – užmegzti su vaiku tarpusavio pasitikėjimu paremtą kontaktą, supažindinti su saugia ir draugiška vaikui apklausos kambario aplinka, tinkamai paaiškinti būsimos teisinės apklausos procedūras. Todėl vaikai į teisines apklausas visuomet kviečiami pusvalandžiu ar 45 minutėmis anksčiau, kad galėtų apsiprasti, o teismo psichologas vaikui atsakytų į visus rūpimus ir nerimą keliančius klausimus“, – apie darbo subtilybes pasakoja teismo psichologė. Tik emociškai ramus vaikas gali duoti išsamius ir patikimus parodymus teismui.
Emocinis krūvis neišvengiamas
Teismo psichologo darbo sunkioji dalis, net ir turint ilgametę patirtį, yra didelis emocinis ir psichologinis krūvis, kuris kaskart tenka bendraujant su vaikais, nukentėjusiais nuo sunkiausių fizinio, seksualinio, emocinio ar psichologinio smurto nusikaltimų. Psichologės padeda vaikui susidoroti su sunkiais jausmais, kylančiais apklausos metu, ir tinkamai papasakoti apie įvykį. „Patys sunkiausi apklausų atvejai, kai tenka dirbti su itin mažais vaikais ir vaikais, turinčiais ypatingų, specialių poreikių, kai intelekto ir kalbinės šių vaikų galimybės yra labai ribotos, o psichologui tenka ieškoti patikimų, kūrybiškų ir prieinamų būdų, kaip prakalbinti ir apklausti tokius vaikus“, – pasakoja psichologė.
Teismo psichologui labai svarbu susidraugauti su vaiku, leisti jam suprasti, kad su juo vaikas saugus, kad šalia yra draugas. Kiekvienas vaikas turi išskirtinių savybių: vieni geba greitai susidraugauti, kiti uždaresni, po patirto sukrėtimo tampa jautresni, labiau pažeidžiami. „Todėl užmegzti tinkamą kontaktą, įgauti vaiko pasitikėjimą ir sulaukti atvirumo gali tapti rimtu iššūkiu“, – pripažįsta psichologė.
Pagalba vaikams teismo procese
Būnant teismo psichologu svarbu užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo arba teismo proceso metu vaikas nepatirtų antrinės psichologinės traumos dėl daugkartinių apklausų, susitikimų su nepažįstamais žmonėmis, akistatos su nusikaltėliu, ilgo tyrimo proceso, netinkamai formuluojamų klausimų ir daugybės kitų su teismo procesu susijusių veiksnių.
„Dalyvavimas teisme ir kitose teisinėse procedūrose vaikui kelia nerimą, įtampą, baimę ir tai palieka tam tikras psichologines pasekmes. Didelės įtampos išgyvenimas apklausų metu vaikui neleidžia pateikti patikimų ir tikslių parodymų, todėl psichologas padeda vaikui pozityviai nusiteikti apklausai, atsipalaiduoti ir stengiasi sukurti aplinką, kurioje vaikas nepatirtų nemalonių pojūčių“, – pabrėžia psichologė.
Psichologas teismo procese tampa kvalifikuotu tarpininku, vaiko vertėju, kuris suprantamai paaiškina vaikui teisinę procedūrą, vaiko teises ir pareigas, padeda vaikui suprasti teisėjo klausimus ir papasakoti tai, ką atsimena apie konkretų įvykį.
Teismo psichologams padedant vaiko nuomonė teisme ne tik išklausoma, bet ir išgirstama, būtent jų darbas atveria vaiko atminties kerteles, taip stipriai prisidedama prie teisingumo įgyvendinimo Lietuvoje.
