1. Realybė yra tai, kas mus nuolat veikia, – idėjos, mintys, potyriai, pojūčiai ir t. t. Realybė formuoja mūsų pasaulėvoką. Tik daiktai patys savaime nėra realybė (pvz., knygyne esanti knyga mums nedaro jokios įtakos, kol jos nenusipirkom ir neperskaitėm).
2. Mums džiaugsmą, laimės pojūtį suteikia veiksmų laisvė. Tada, kai darom tai, ką norim, tai, kas mums malonu. Ir atvirkščiai, veikdami per prievartą (pasiduodami kito valiai, spaudimui), patiriame diskomfortą, kyla vidinis pasipriešinimas, konfliktai.
Dažnai įprotis gali tapti tiesiog poreikiu: jūs įprantate gerdami kavą suvalgyti saldainį, ir laikui bėgant tai jau nebe įprotis, o poreikis.
3. Dažnai žmogus nesugeba atskirti savo norų nuo ketinimų. Ketinimų kiekvienas turime daug, tik jų nerealizuojame. Norai vienu metu gali būti keli, bet jie tikri. Todėl atlikdami tam tikrus veiksmus mes tuos norus įgyvendiname. (Pvz., jei ketinate pradėti sportuoti, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, vien kalbų ir ketinimų lygyje nieko nepasieksite. Jei norėsite ir pradėsite sportuoti, netrukus pajusite rezultatą.)
4. Privalote užduoti sau klausimą – ko aš iš tikro noriu ir kaip tą darysiu? Ar tik ketinu, ar noriu ir veikiu? Be to, turite atskirti ne tik norus nuo ketinimų, bet pažvelgti plačiau: ar nedarote tam tikrų veiksmų automatiškai, tiesiog iš įpročio?
Realybė ir įpročiai glaudžiai susiję, todėl bandant pakeisti savo gyvenimo filosofiją, būtina aptarti abu aspektus. Mūsų gyvenimas susideda iš įpročių – žmogaus veiklos ir ugdymo proceso, kurio metu susiformuoja polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Dažnai įprotis gali tapti tiesiog poreikiu: jūs įprantate gerdami kavą suvalgyti saldainį, ir laikui bėgant tai jau nebe įprotis, o poreikis. Kas svarbu veiksmo realybės filosofijos įpročių temoje?
5. Įpročiai daro didelę įtaką mūsų realybei. Todėl, jei esate nepatenkinti savo dabartiniu gyvenimu, norite pakeisti savo realybę ir tapti harmoningu žmogumi, turite atskirti norus nuo įpročių. O įpročius keisti. Tada pasikeis jūsų situacija, ir išvengsite daugelio problemų.
6. Įpročiai dažnai neleidžia gyventi taip kaip norime, trukdo būti laimingiems. Visi pažįstame žmonių, kurie nuolat viskuo skundžiasi, jie visada nelaimingi, nepatenkinti. Bet nieko nekeičia. Jie laikosi įsikibę senų savo įpročių, ketinimų, bet realiai nieko nenori. Nieko nedaro. Todėl kyla konfliktai.
Netapkite įpročių vergais. Tik gyvendami taip, kaip norite, veikdami tai, ką norite, susikursite savo realybę.
7. Žmogus, kuris pirmiausia bando keisti įprotį ir tik vėliau realybę, labai apsirinka. Svarbu tai, kad turime pradėti keisti veiksmus savo kasdienybėje. Globaliai pakeitę savo požiūrį į tai, kas mus supa, galime performuoti įpročius, poreikius ar kt.
8. Išmokite išsiaiškinti ir atskirti, kur yra įprotis, o kur noras. Iš tiesų nedaugelis suvokia, jog už visko slypi noras. Tarkime, saldainis prie kavos gali būti laikinas noras (vieną savaitę), nes jūsų organizme tiesiog nukrito cukraus kiekis.
9. Siekiant savo norą įgyvendinti, mes toliau elgiamės iš įpročio, ir tai tampa įsišaknijusia problema, kuri neleidžia mums gyventi pagal siekiamybę. Realizmo filosofijos pagrindinė mintis yra „kodėl negyveni, kaip tu nori?“
10. Reklama, švietimas, žiniasklaida, šeima ir t. t. suformuoja įpročius, kurių dažnai negalime pakeisti. Norime, bet nesugebame. Taigi įvairios institucijos kiekvieną iš mūsų valdo, o mes to nesuprantam. Pavyzdžiui, įprantate gerti vitaminus, kuriuos perša farmacijos reklama. Jeigu nors vieną dieną pamirštate išgerti tabletę, jums atrodo, kad jaučiatės prasčiau.
Sekite savo norus, nes jie nuolat keičiasi. Atskirkite savo norus nuo įpročių ir ketinimų. Imkitės veikti: tuos norus įgyvendinkite dabar, kol jie nespėjo pasikeisti. Netapkite įpročių vergais. Tik gyvendami taip, kaip norite, veikdami tai, ką norite, susikursite savo realybę. Nebekils konfliktų, o problemos taps nesunkiai išsprendžiamais uždaviniais. Ir būsite laimingi. Ir žmonės šalia jūsų – taip pat.
