Apie jas ir visa kita, ką svarbiausio darbuotojams ir darbdaviams reikia žinoti apie viršvalandžius, aiškina darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė.
Daugiau darbo santykius aptariančių temų galima rasti jos paskyroje Advokatė.Evelina.
Kas yra viršvalandžiai?
„Pradėti reikėtų nuo to, kas yra viršvalandžiai. Tai laikas, kai darbuotojas dirba faktiškai viršydamas darbo laiko režimo jam nustatyto darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio darbo laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Kalbant paprastai, jei darbuotojas dirba 8 val. per dieną, visas kitas laikas – jau viršvalandžiai. Dirbant pagal suminę apskaitą, viršijus darbo grafike numatytas darbo dienos valandas arba viršijus darbo laiko normą per apskaitinį laikotarpį, taip pat susidaro viršvalandžiai“, – sako advokatė.
Labai svarbu prisiminti, kad darbuotojas turi sutikti dirbti viršvalandžius. „Sutikimas gali būti žodinis, kai skiriama dirbti iki 8 val. viršvalandžių per savaitę. Jei viršvalandžių per savaitę susidaro iki 12 val., darbuotojas padirbėti papildomai turi sutikti raštu“, – pabrėžia darbo teisės specialistė.
Kai kuriais atvejais darbuotojo sutikimo dėl viršvalandžių nereikia. Tai, anot E.Kiznės, išimtys, kurias būtina prisiminti tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
„Darbuotojo sutikimo (nei žodžiu, nei raštu) nereikia, kai dirbami visuomenei būtini iš anksto nenumatyti darbai, taip pat siekiant užkirsti nelaimę, pavojų, šalinant avarijos, stichijos pasekmes. Taip pat sutikimo dėl viršvalandžių nereikia, kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelė grupė darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai. Taip pat, jei viršvalandžių klausimas įrašytas į kolektyvinę sutartį, atskiro sutikimo dėl jų nereikia“, – išimtis išvardijo advokatė.
Kiek teisėtai gali trukti viršvalandžiai?
Kad ir koks darbo pobūdis, viršvalandžiai per savaitę negali viršyti 8 valandų, nebent raštu darbuotojas sutiko dirbti ilgiau – iki 12 val. per savaitę.
Maksimali viršvalandžių trukmė per metus negali viršyti 180 val. Išimtys (pvz., daugiau viršvalandžių) gali būti numatytos tik kolektyvinėje sutartyje, kurią savanoriškai sudaro darbuotojai ir darbdavys.
Kalbant apie viršvalandžius, svarbu prisiminti du Darbo kodekso straipsnius – 114 str. Ir 122 str., kurie apibrėžia maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę. Ši trukmė negali būti pažeista.
Turbūt vienas svarbiausių klausimų, kuris rūpi darbuotojams, apmokėjimas už viršvalandžius. Pasak E.Kiznės, įstatymai numato, kad Lietuvoje viršvalandžiai apmokami padidintais tarifais.
„Darbuotojo darbo užmokestis padauginamas iš koeficiento 1,5, jei dirbama dieną. Jei nenumatyti viršvalandžiai vyksta naktį, šis koeficientas didesnis – 2. Didžiausias koeficientas, taigi, ir užmokestis už viršvalandžius, taikomas dirbant šventinėmis dienomis. Tokiu atveju darbuotojo darbo užmokestis padauginimas iš koeficiento 2,5“, – paaiškino advokatė.
Kam taikomos kitokios taisyklės?
Darbo teisės specialistė atkreipė dėmesį, kad šiek tiek kitokios taisyklės yra taikomos vadovaujantiems darbuotojams. O aukščiausiojo lygio vadovo viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
Dar viena grupė asmenų, kurią išskyrė pašnekovė, – kūdikio besilaukiančios ar jau pagimdžiusios ir/ar žindančios moterys. Pastarosioms skirti viršvalandžius galima tik su jų sutikimu. Tuo metu darbuotojai, turintys negalią, viršvalandžius gali dirbti, jei tai leidžia jų sveikatos būklę įvertinę medikai (ir pateikę savo išvadas). Tačiau ir šiuo atveju dėl viršvalandžių negalią turintis darbuotojas turi sutikti. Be jo sutikimo darbdavys jų skirti negali.
Iškilus ginčui dėl viršvalandžių skyrimo ir jų apmokėjimo, darbuotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba kitas darbuotojų teises ginančias organizacijas.
