Šių metų pradžioje superžvaigždės Rihannos kosmetikos prekės ženklas „Fenty Beauty“ paskelbė nuotrauką, kurioje Shudu pozuoja pasidažiusi ryškiais oranžiniais šios bendrovės lūpų dažais SAWC. Nuotrauka žaibiškai paplito internete. Iki balandžio Shudu „Instagram“ paskyros sekėjų padaugėjo 90 tūkst.
Tačiau tuo metu „Harper`s Bazaar“ straipsnyje buvo paskelbta tiesa, kad Shudu yra netikra. Pasirodo, ją kompiuteriu sukūrė britų fotografas Cameronas-Jamesas Wilsonas.
Shudu vadinama pirmuoju pasaulyje skaitmeniniu supermodeliu, bet ji ne vienintelė įtakinga virtuali asmenybė. „Instagram“ paskyroje @lilmiquela vaizduojama madinga mergina šlakuotu veidu, storomis lūpomis ir tamsiais plaukais. Nuotraukose ji vilki „Prada“ drabužius, taip pat yra pasirodžiusi su madingais „Chanel“, „Supreme“ ir „Vans“ siuviniais. Miquelos agentas tvirtina, kad „mergina užsidirba tik kurdama ir bendradarbiaudama su prekių ženklų kolekcijomis.“
Prekyba dėmesiu
Atrodo, kad gerbėjai noriai pasiduoda įtakai nepriklausomai nuo to, ar platforma tikra, ar virtuali. Žinoma, tuomet kyla filosofinis klausimas, kas apskritai yra tikra, ypač kalbant apie socialinę žiniasklaidą.
Daugiau ar mažiau garsios įtakingos asmenybės socialinėje žiniasklaidoje iš dalies traukia gerbėjus tuo, kad leidžia pažvelgti, kaip iš tiesų gyvena žmonės, kuriais žavimasi ar domimasi. Bet juk socialinėje žiniasklaidoje tikrovė dažniausiai režisuojama.
Kalbant apie socialinę žiniasklaidą „Instagram“ jūsų neatskleidžia. Tai tik skaitmeninis atspindys, kuriame matyti nuotraukos, kartais vaizdo įrašai ir komentarai tam tikrais klausimais, – aiškina J.Rezvanis.
„Kalbant apie socialinę žiniasklaidą „Instagram“ jūsų neatskleidžia. Tai tik skaitmeninis atspindys, kuriame matyti nuotraukos, kartais vaizdo įrašai ir komentarai tam tikrais klausimais“, – aiškina rinkodaros agentūros „TheAmplify“, susiejančios prekės ženklus su įtakingomis asmenybėmis, steigėjas ir buvęs generalinis direktorius Justinas Rezvanis.
Į žurnalo „Forbes“ jaunųjų toliaregių sąrašą „30 Under 30“ patekęs verslininkas mano, kad įtakingų socialinės žiniasklaidos asmenybių amžius dar tik prasideda ir toliau skverbsis į virtualias erdves.
„Ateityje įtaką darys dirbtiniai intelektai, – sako jis. – Jie turės daugybę sekėjų, kurie taip pat nebus tikri žmonės. Aš manau, kad įtaka – tai dėmesio valiutos pardavinėjimas tam tikrai auditorijai tam tikru metu.“
Manipuliavimas senaisiais troškimais
Lafboro universiteto Londone Medijų ir kūrybinių industrijų instituto direktorius Toby Milleris sako, kad virtualių įtakingų asmenybių, tokių kaip Shudu ir Miquela, samprata yra kilusi iš gerokai senesnio archetipo – lėlės. Nuo senovės visuomenėje lėlės atlieka svarbų vaidmenį ne tik kaip vaikų žaislai, bet ir dėl simbolinės galios magiškose arba religinėse apeigose.
„Lėlės atspindi, kas mes esame, ir vaizduojamąja forma perduoda tai vaikams, – aiškina T.Milleris. – Jos – aukščiau atvaizdų ir žodžių, atspindi tris matmenis, jas supranta net mažiausieji.“
Panašiai apie savo kūrinį kalba ir C.J.Wilsonas, suanimavęs Shudu trimačio modeliavimo programa. „Man ji lyg manekenas. Sukūrus modelį galima jam suteikti stovėseną ir veido išraišką, – sako jis. – Lyg turėtum lėlę, kurią galima aprengti ir nurengti.“
Mados prekių ženklams tokie pažangūs manekenai atveria įdomių galimybių. Jį arba ją galima panaudoti bet kokioje aplinkoje ir aprengti visais įmanomais drabužiais. C.J.Wilsonas jau sulaukė įvairių pasiūlymų. Vieną iš užsakymų pateikė papuošalų prekės ženklas, pageidavęs, kad Shudu „įsisegtų“ auskarus.
Tam tikrus pageidavimus įgyvendinti sunkiau. Odos priežiūros specialistė ir Vilmingtone, Šiaurės Karolinos valstijoje, įsikūrusio grožio centro „Majik Hands Dayspa“ savininkė Tameka Small pasidomėjo, ar Shudu nenorėtų išbandyti jos odos priežiūros priemonių. Juk merginos oda tokia tobula. Tačiau paaiškėjo, kad Shudu netikra.
„Nutariau vis tiek išsiųsti produktus, nors ji ir negali jų išbandyti“, – pareiškė T.Small. Dabar ji drauge su C.J.Wilsonu ieško būdų bendradarbiauti. „Manau, skaitmeninis modelis atveria bendrovei visiškai naujų galimybių reklamuoti savo gaminius. Tai labai šauni idėja.“
Vis dėlto kai kurie rinkodarininkai abejoja dėl virtualių įtakingų asmenybių. „Galbūt tam tikri prekių ženklai gali pasinaudoti tokia galimybe, bet manau, kad poveikis nebus toks stiprus kaip su tikru žmogumi“, – sako bendrovės „Bloglovin“ generalinis direktorius Giordano Contestabile.
Jo įmonė derina prekių ženklus su tinkamomis įtakingomis asmenybėmis ir daugiausia dėmesio skiria „vidutinio lygmens įtakingoms asmenybėms“, turinčioms iki 500 tūkst. gerbėjų.
„Žmogiškasis aspektas yra svarbiausias. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima jį nukopijuoti“, – sako jis. Verslininkas mano, kad pritraukti gerbėją „Instagrame“ nesunku, bet įtikinti jį susitapatinti ir užmegzti emocinį ryšį – visai kitas iššūkis. Kitaip sakant, apgauti nepavyks.
Virtualūs kūriniai atrodo vis įtikinamesni, tad ekspertai įspėja, kad ateityje bus vis sunkiau atskirti tikrovę nuo klastočių. Ar tai kels problemų? Psichologai sako, jog negalėdamas atskirti, ar lėlė yra žmogus, ar negyvas daiktas, žmogus patiria keistą emocinį poveikį.
Tas pats galioja ir virtualių įtakingų asmenybių pasauliui. Šią temą neblogai apibendrina neseniai pasirodęs vienos Miquelos nuotraukos komentaras: „Akivaizdu, kad ji – klastotė, bet jos autorius tikras, todėl būkime mandagūs.“
