Pirmiausia, žinokite, kad tai, ką jaučiate, yra visiškai normalu, kad ir kas tai būtų. „Moterys labai skirtingai reaguoja į persileidimą, – sako Catherine Monk, mokslų daktarė, Kolumbijos universiteto medicinos centro klinikinės psichologijos profesorė. – Tikiuosi, kad moterys ir jų partneriai supranta, kad jausmų įvairovė yra normalu.“
Seksas po persileidimo yra labai sudėtinga tema – ir tai, kas yra „normalu“, kalbant apie fizinį ir psichologinį pasiruošimą seksui, gali būti labai įvairu. Bet kokiu atveju, yra kelios gairės, galinčios padėti šį sudėtingą laikotarpį paversti ne tokiu painiu, rašoma Womenshealthmag.com.
Moterys labai skirtingai reaguoja į persileidimą. Tikiuosi, kad moterys ir jų partneriai supranta, kad jausmų įvairovė yra normalu.
Jūsų kūnas nėra pasiruošęs seksui po persileidimo
Svarbiausia problema – gimdos kaklelis turi būti užsivėręs, kad nekiltų potenciali infekcija, sako Zevas Williamsas, medicinos mokslų daktaras, Kolumbijos universiteto Medicinos centro Reprodukcinės endokrinologijos ir nevaisingumo padalinio vedėjas. Jis pažymi, kad po persileidimo gimdos kaklelis prasiplečia, kad iš gimdos pasišalintų vaisiaus audiniai. Ir, priklausomai nuo to, koks buvo vaisiaus terminas, kai įvyko persileidimas, užsivėrimo procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Jūsų ginekologas gali patikrinti gimdos kaklelį per apžiūrą, todėl pirmiausia sulaukite leidimo iš savo gydytojo, prieš grįždamos prie lytinio gyvenimo.
Vienintelė išimtis: jei jūsų nėštumas buvo „cheminis“ – testas buvo teigiamas, tačiau ultragarso tyrimas nieko neparodė, o tai sudaro 75 proc. persileidimų – galite nelaukti prieš vėl užsiimant seksu.
Moterims reikia daug laiko, kad atsigautų jų libido
Tik todėl, kad po persileidimo esate fiziškai pasiruošusi lytiniams santykiams, nereiškia, kad esate pasiruošusi emociškai. Gali kilti jausmas, kad jūsų kūnas jus kažkaip nuvylė – arba dėl persileidimo kaltinsite save (be to, greičiausiai dėl persileidimo esate nekalta, nes dauguma persileidimų per pirmąjį trimestrą vyksta dėl chromosomų anomalijų, praneša Amerikos nėštumo asociacija).
„Sudėtinga įjungti intymiąją pusę, kai kovojate su tokiais jausmais“, – sako C.Monk. Turite duoti sau laiko ir užuojautos, kad galėtumėte gedėti taip, kaip tinka jums, priduria ji.
Jeigu dėl šios patirties kurį laiką nenorite užsiimti seksu, viskas gerai. Jei skaičiuojate dienas, iki kol gydytojas duos leidimą vėl išdykauti lovoje, tai taip pat gerai. Galbūt jausitės dvejopai: norėsite ir vėl užsiimti seksu, tačiau taip pat labai jo bijosite.
Nėra nieko gėdingo pagalbos ieškoti pas kvalifikuotą terapeutą, ypač turintį daug patirties dirbant su tokio pobūdžio netektį išgyvenusiomis moterimis. Jis padės išsiaiškinti savo jausmuose šiuo klausimu ir duos patarimų, kaip toliau bendrauti su partneriu.
Galų gale jūsų partneris tikriausiai taip pat gedi savaip (ir galbūt pats dar nėra pasiruošęs tęsti lytinį gyvenimą). Atviras pokalbis apie tai gali padėti jums abiem išreikšti lūkesčius dėl intymumo ir tai, kaip dėl to jaučiatės.
Ką turiu žinoti apie kitą pastojimą?
Tikriausiai esate girdėję vieną „gairių“ palaukti 3–6 mėnesius po persileidimo, tačiau beveik nėra duomenų, patvirtinančių šią „gairę“. „Tyrimai, lyginantys laukimą tris mėnesius ir bandymą anksčiau, parodė, kad ilgiau laukusios moterys ilgiau negalėjo pastoti“, – sako Z.Williamsas.
Tyrimai, lyginantys laukimą tris mėnesius ir bandymą anksčiau, parodė, kad ilgiau laukusios moterys ilgiau negalėjo pastoti.
Tačiau tai nereiškia, kad turite bandyti iškart. „Po netekties, turite užtikrinti, kad kūnas grįžo į prieš nėštuminę būseną“, – sako vyras.
Be patvirtinimo apie gimdos kaklelio užsivėrimą, turėtumėte įsitikinti (pasidaryti kraujo tyrimą), kad hCG, arba „nėštumo hormono“, kiekis grįžo į pradinę būseną. Tai užtikrins, kad potencialaus naujo nėštumo nesumaišytumėte su senuoju.
Jei nėštumas buvo „cheminis“, bandyti galite jau kitą mėnesį. Vienas įspėjimas: jei patyrėte daugybę persileidimų, turėtumėte išsitirti pas reprodukcinės sistemos endokrinologą, kad šis galėtų identifikuoti problemą – dauguma jų lengvai pašalinamos tinkamo gydymo pagalba. „Persileidimas yra gedulo procesas, ir kiekviena mūsų tai išgyvena skirtingai, – sako C.Monk. – Nėra tinkamo ar netinkamo būdo.“
