„Gyvename laiku, kai nauji vyriškumo lūkesčiai jau pasirodė, bet dar neįsitvirtino, o senieji stereotipai vis dar veikia“, – apklausos duomenis komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.
Požiūris į vyriškumą – laisvesnis?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, užsakiusi reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, siekė išsiaiškinti, su kokiais socialiniais lūkesčiais šiandien susiduria vyrai, ypač dabartinių diskusijų apie lyčių vaidmenis kontekste.
Apklausa atskleidė, kad net 89 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad vyrai turi būti rūpestingi, švelnūs ir jautrūs. 76 proc. tvirtina, kad vyrai turi tiek pat laiko praleisti su savo šeima ir vaikais, kaip ir moterys. Toks pats procentas apklaustųjų teigė, kad jiems atrodo normalu, kai vyrai verkia.
Lyčių lygybės eksperto D.Paulausko manymu, šie duomenys rodo, kad kai kuriems vyrams taikomi lūkesčiai tampa liberalesni, tačiau apie reikšmingą pokytį kalbėti dar per anksti.
„Jei pasilygintume su kitomis ES šalimis, tikriausiai net ir tokia, sakyčiau, pozityvi gyventojų nuomonė neatrodytų labai progresyvi. Pavyzdžiui, 2017 metais Eurobarometras ES gyventojų klausė, ar jie sutiktų su teiginiu, kad vyrams verkti yra priimtina. Tada su tuo sutiko 63 proc. mūsų visuomenės ir tai atrodytų didelė dalis, bet ES kontekste buvome priešpaskutiniai. Švedijoje su tokiu teiginiu sutiko net 99 proc. Kai kuriais klausimais tampame liberalesni, bet stereotipų vis dar turime“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Vyrams – prieštaringi lūkesčiai
Apklausoje taip pat teirautasi apie tradicinį vyrų vaidmenį ir įvaizdį. Pusė (49 proc.) apklaustųjų sutiko, kad vyras turi būti raumeningas. 53 proc. manė, kad vyras turi rūpintis savo karjera labiau nei moteris, o 61 proc. tvirtino, kad jis turi daugiau uždirbti už savo žmoną ar partnerę. Net 81 proc. tvirtino, kad šiuolaikiniai vyrai turi būti labiau vyriški. Stereotipiškai buvo suprantamas ir moterų vaidmuo – 58 proc. apklaustųjų manė, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi.
Tarnybos ekspertas tvirtina visuomenės nuostatose pastebintis prieštaravimus: viena vertus, norima, kad vyrai tiek pat laiko kaip moterys praleistų su šeima, kita vertus, vis dar laikomasi stereotipo, kad vyras turi būti labiau pasišventęs darbui: labiau rūpintis savo karjera nei moteris, daugiau uždirbti. Panašiai vertinamas ir vyriškumo suvokimas: norima, kad vyrai būtų jautresni ir švelnesni, nebijotų verkti, bet daugybė žmonių mano, kad šiuolaikiniai vyrai nevyriški.
Viena vertus, norima, kad vyrai tiek pat laiko kaip moterys praleistų su šeima, kita vertus, vis dar laikomasi stereotipo, kad vyras turi būti labiau pasišventęs darbui.
„Įprastai manome, kad progresyvios nuostatos keičia tradicines, bet iš tikrųjų jos abi gali gyvuoti kartu, šalia viena kitos, net ir tame pačiame asmenyje. Sprendžiant iš visuomenės apklausos, galima daryti prielaidą, kad apie vyrų vaidmenis ir pareigas mąstome pakankamai griežtai ir ribotai, o apie vyriškumo savybes, ypatybes, charakteristikas turime nuosaikesnę nuomonę. Jei tik skatinsime progresyvias nuostatas, bet nesistengsime mažinti stereotipų, socialinė įtampa tarp šių dviejų „polių“ gali didėti“, – tvirtina D.Paulauskas.
Jei tik skatinsime progresyvias nuostatas, bet nesistengsime mažinti stereotipų, socialinė įtampa tarp šių dviejų „polių“ gali didėti, – tvirtina D.Paulauskas.
Tam tikrai klausimais Lietuvos gyventojai beveik po lygiai pasiskirstė į priešingas puses. Kai buvo klausiama, ar sutinkate su teiginiu, kad berniukai neturi žaisti su lėlėmis, atsakymai buvo prieštaringi: 44 proc. su tuo sutiko ir lygiai tiek pat nesutiko. Klausiant, ar vyras turi būti raumeningas, tam pritarė 49 proc., tačiau 41 proc. prieštaravo. Su teiginiu, kad vyras turi rūpintis savo karjera labiau nei moteris, sutiko 53 proc., nesutiko 39 proc. D.Paulausko teigimu, tokie ryškūs nuomonių kontrastai atskleidžia visuomenės nesutarimą, ko tikimasi iš vyrų, todėl šie, susidūrę su dviprasmiškais lūkesčiais, negalėtų jų atliepti nesusidvejindami.
Nustebino moksleivių ir studentų atsakymai
Apklausoje progresyviomis nuostatomis dažniau pasižymėjo respondentai su aukštuoju išsilavinimu, jaunesnio amžiaus, gaunantys aukštesnes pajamas, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dažniau moterys nei vyrai.
Moksleiviai ir studentai kaip socialinė grupė labiausiai pasižymėjo nuostatų kontrastais: kai kuriais klausimais pasisakydavo progresyviausiai iš kitų grupių (bedarbių, pensininkų, specialistų, tarnautojų ir kt.), kitais – konservatyviausiai.
Jie dažniau nei kiti pritarė, kad vyrai turi tiek pat laiko praleisti su šeima kaip moterys (89 proc.), kad jiems atrodo normalu, kai vyrai verkia (87 proc.). Kita vertus, jie išsiskyrė kaip labiausiai palaikantys teiginius, kad vyras turi rūpintis savo karjera labiau nei moteris (60 proc.), vyras turi būti raumeningas (73 proc.), vyro nuomonė yra svarbesnė nei moters (32 proc.), žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi (68 proc.).
D.Paulausko nuomone, tai dar kartą įrodo, kad net jaunoji karta nėra atspari lyčių stereotipams. Vis dėlto kai kurie progresyvūs atsakymai į apklausos klausimus leidžia tikėtis, kad ateityje situacija keisis.
