Norint mažinti stigmą, būtina skatinti dialogą tarp šeimos narių ir kitų artimų žmonių. Atvirumas kalbėti apie jausmus, baimes ir sunkumus gali padėti sukurti saugią erdvę, kurioje kiekvienas šeimos narys jausis išgirstas. 2024 m.
Higienos instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 25 proc. respondentų mano, kad svarbu mėginti pasikalbėti su žmogumi, išgyvenančiu sunkumus, o dar 24 proc. teigė, kad svarbu išklausyti, jei žmogus nori pasipasakoti.
Tai patvirtina, kad šeimos nariai galėtų pradėti nuo empatiško klausymosi, nesistengiant priversti ar spausti artimąjį atsiverti, o tiesiog būnant šalia ir stengtis, kad jis jaustų jų palaikymą. Žinoma, paprastas, neįpareigojantis kvietimas pasipasakoti taip pat gali būti veiksmingas – svarbu, kad būtų išvengta kritikos ir savo nuomonės siūlymo.
Viena svarbiausių priemonių, mažinant stigmas yra edukacija ir efektyvus visuomenės švietimas.
Specialistai akcentuoja, jog viena svarbiausių priemonių, mažinant stigmas yra edukacija ir efektyvus visuomenės švietimas. Žinios apie emocinės gerovės svarbą ir apie tai, kokia pagalba yra prieinama, yra itin vertingos ne tik susidūrus su emociniais sunkumais, bet ir atlieka svarbų vaidmenį su tuo susijusių krizių prevencijoje.
Apie tai kalba ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Higienos instituto kuriama platforma „Tu esi“, kuri suteikia reikalingą informaciją, norintiems suprasti, kaip geriausiai palaikyti krizę išgyvenantį artimąjį ar gauti tikslios ir vertingos informacijos, norint kreiptis profesionalios pagalbos.
Stigmos šaknys dažnai slypi visuomenės nuostatose, kurios ilgą laiką buvo formuojamos dėl informacijos trūkumo ir klaidingų įsitikinimų apie psichikos sveikatą. Nors visuomenės požiūris keičiasi, šeimose neretai vis dar dažnai trūksta atviro dialogo, supratimo ir palaikymo žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais.
Nors visuomenės požiūris keičiasi, šeimose neretai vis dar dažnai trūksta atviro dialogo, supratimo ir palaikymo.
Egzistuojančių stigmų įveikimas reikalauja ne tik individualių pastangų, bet ir sistemingo požiūrio į šią problemą bei jos sprendimo būdus, apimančius švietimą, emocinį palaikymą, bendravimo įgūdžių tobulinimą.
Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyr. specialistas Tomas Knabikas nurodo, kad psichikos sveikatos sunkumų stigmatizavimas yra vienas pagrindinių iššūkių, trukdančių atvirai kalbėtis ir vystyti konstruktyvų požiūrį į psichikos sveikatą.
„Pavyzdžiui, vis dar gajus požiūris, ypač kalbant apie vyrus, kad su savo problemomis, įskaitant ir emocinius sunkumus, reikia mokėti tvarkytis pačiam. Tokios nuostatos, iš dalies, atsiradusios dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių, yra perduodamos iš kartos į kartą, todėl keičiasi lėtai.
Kita vertus, visuomenės apklausos rodo, kad šį procesą galima pagreitinti taikant įvairias priemones, skirtas didinti visuomenės emociniam raštingumui: informacines kampanijas, psichikos sveikatos temų integravimą į formalųjį ir neformalųjį ugdymą, psichikos sveikatos paslaugų tinklo stiprinimą regionuose ir t. t.“, – pasakoja T. Knabikas.
Šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis žmonių mano, jog psichologinių sunkumų turintys asmenys nesikreipia pagalbos dėl baimės būti apkaltinti netinkamu elgesiu. Šeimose, kurios turėtų būti pagrindiniu palaikymo šaltiniu, tokios baimės gali būti ypač ryškios, jei nėra atvirumo kalbėtis arba jei dominuoja neigiamas ir neretai net klaidingas bei stigmatizuojantis požiūris į psichikos sveikatos problemas.
Vienas iš pirmųjų žingsnių, norinti įveikti stigmą yra suvokimas, kad psichikos sveikatos problemos nėra asmeninės nesėkmės požymis Šis suvokimas padeda efektyviau kalbėti ir apie patiriamus emocinius išgyvenimus ar psichologinius sunkumus šeimoje. Pavyzdžiui, bendri šeimos pokalbiai apie tai, kaip darbe ar mokykloje patiriamas stresas gali paveikti emocinę būseną, gali padėti kurti ryšį tarp šeimos narių.
Atviras dialogas šiuo atveju taip pat yra dar vienas itin svarbus veiksnys. Emocines problemas išgyvenantis žmogus dažnai jaučiasi izoliuotas, bijo būti atstumtas ar nesuprastas.
Artimieji, norintys padėti, galėtų pradėti nuo nuoširdaus klausymo ir empatijos rodymo. Mokėjimas išklausyti be kaltinimų ar vertinimų sukuria saugią erdvę, kurioje žmogus gali dalintis savo jausmais. Labai svarbu nesumenkinti problemų ir nesiūlyti skubotų sprendimų, nes tai gali dar labiau nutolinti žmogų nuo atvirumo.
Kitas svarbus aspektas yra pagalbos išteklių žinojimas. Tyrimai rodo, kad dalis Lietuvos gyventojų nėra informuoti apie psichologinės pagalbos paslaugas, tad tiesiog nežinotų, kur kreiptis ar kaip tinkamai padėti artimam žmogui, susidurusiam su savižudybės krize.
Tokiais atvejais naudinga žinoti, kad visada galima kreiptis į gydymo įstaigų (pavyzdžiui, poliklinikos, kurioje asmuo yra registruotas) psichikos sveikatos centrus, arba kiekvienoje savivaldybėje veikiančius visuomenės sveikatos biurus, o iš anksto pasiruošti galimiems iššūkiams padės specializuotose interneto svetainėse (pavyzdžiui TuEsi.lt, pagalbasau.lt) pateikiama informacija.
Šeimos nariams svarbu ne tik būti informuotiems apie šias galimybes, bet ir paskatinti kreiptis pagalbos, padedant įveikti galimas baimes.
Specialistai pabrėžia, kad kiekvienas turėtume suvokti, jog psichikos sveikatos problemų įveikimas neturi būti ta kova, į kurią žmogus privalo stoti vienas, nes šeimos ir artimųjų palaikymas yra itin svarbus kiekvienam krizę išgyvenančiam žmogui. Nors kultūrinės ir istorinės stigmos vis dar gajos, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jų įveikimo apie psichikos sveikatą kalbėdamas atvirai ir drąsiai.
