„Tikra vyriška draugystė, atviri pokalbiai kiekvienam iš mūsų yra labai svarbūs, kad per kitus į mus panašius žmones geriau suvoktume, pažintume save. Tai prasideda nuo sūnaus santykio su tėčiu. Jei šio artimo ryšio sukurti nepavyksta, užaugę vyrai vėliau sunkiai geba kurti reikšmingus santykius ir su draugais, kitais vyrais“, – atskirties priežastis vardina psichologas.
Pasak jo, istoriškai taip susiklostė, kad jau kelinta karta vyrų turi vis prastėjantį santykį su savo tėčiais ir kitais vyrais savo gyvenime. Be to, pasak A.Grižo, vyrus kaip lytį vis labiau demonizuojame: jie yra priekabiautojai, jie yra moterų engėjai, jie neteisingai užima geresnes pozicijas ir gauna didesnius atlyginimus.
„Visa tai stumia vyrus tolyn nuo visuomenės, tolyn vienus nuo kitų. Tuomet apsiribojame juokeliais, nereikšmingais ir paviršutiniškais pokalbiais. Nors daugybė vyrų, su kuriais susiduriu darbe, pripažįsta, kad viduje jaučiasi labai vieniši ir nori kurti prasmingą ryšį su kitais“, – teigia A.Grižas.
Vyrų gentys – visam gyvenimui
Būtent tokiems vyrams, norintiems kokybiško bei atviro bendravimo, siekiantiems tobulėti, rūpintis savo savijauta, A.Grižas ir ėmėsi kurti bendraminčių saviugdos ratus, pavadintus „vyrų gentimis“. Idėją vyras sugalvojo kadaise subūręs pirmąją gentį su savo draugais. Ilgainiui tobulino mintį tol, kol ji tapo jau virš šimto Lietuvos vyrų į save įsigilinti leidžiančiu užsiėmimu.
Gentis – tai 8–10 vyrų grupė, suburta psichologo, reguliariai susitinkanti mokytis atsiverti, išgirsti kitų vyrų istorijas bei kelti sau kokybinius pokyčius kuriančius tikslus.
„Gentis buriame ilgam laikui, gal net visam gyvenimui. Joms veikti padedame tik pradžioje, porą mėnesių. Vėliau paliekame vyrus, jau spėjusius tapti bendruomene, draugais, reguliariai susitikinėti ir bendrauti pačius. Gentyse jie atsiveria ir pasipasakoja taip, kaip negali atsiverti kitur. Tai daryti paprasta, nes nuolat mato vieni kitų pavyzdį, girdi vieni kitų istorijas.
Gentyse vyrai ir labai sparčiai tobulėja. Dėl labai paprastos priežasties: kaskart susitikę, jie kiekvienas savo genties nariams įsipareigoja padaryti vieną ar kitą savo pasirinktą kokybinį pokytį. Kitame susitikime pasidalina, kaip sekėsi, sulaukia patarimų ir palaikymo. Tai leidžia keisti bet kurią nedžiuginusią sritį: santykių, asmenybės formavimosi, profesinę“, – sako psichologas.
Nori burti vyrus ir kituose miestuose
Pasak jo, vyrai sostinėje yra linkę ieškoti būdų padėti sau tobulėti, jaustis geriau.
„Tačiau jau ne vienerius metus girdžiu norą į gentis burtis ir kituose miestuose, kur, tenka pripažinti, izoliacijos jausmas tvyrojo dar gerokai iki pandemijos. Todėl šį pavasarį, kai dėl karantino visų mūsų emocinė būklė yra reikšmingai suprastėjusi, matome poreikį kviesti vyrus burtis ir kitur: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Anykščiuose ir Dubline“, – teigia A.Grižas.
Pasak psichologo, dar didesnis kokybiško bendravimo poreikis yra mažesniuose miesteliuose, regionuose. Kadangi juose, neturinčiuose daug gyventojų, gali nepavykti surinkti pakankamo dydžio grupių, A.Grižas planuoja rengti mišrias, skirtingose Lietuvos vietose gyvenančių vyrų gentis.
„Žinau, kad karantino metu mūsų jau anksčiau suburtos gentys nenutraukė ryšio – bendravo toliau virtualiai, per atstumą. Susitikti gyvai – smagiau, tačiau virtualūs pokalbiai – kur kas geriau, negu nieko. Daugybei vyrų, sunkiai pakeliančių pandemijos atneštą vienatvę, šie reguliarūs susitikimai tapo atspirties tašku, kiekvieną savaitę laukiamu ir nusiraminti bei eiti pirmyn leidžiančiu susitikimu“, – patirtimis dalinasi A.Grižas.
Psichologo teigimu, gentyse yra laukiami visi: skirtingo amžiaus, išsilavinimo, profesijos, tikėjimo, tautybės, pažiūrų ar seksualinės orientacijos vyrai. Bendrystė kuriama į gentis buriant panašias patirtis išgyvenančius vyrus.
