Kol kas didžiąją dalį darbuotojų darbo rinkoje sudaro X kartos atstovai. Tai žmonės, gimę 1960–1980 m. Likusieji (su maža išimtimi, kurią užpildo dar vyresni – „kūdikių bumo“ karta) priklauso Y kartai – jie gimę apie 1980-2000 m. Prognozuojama, kad po dešimties – dvylikos metų darbo rinkoje karaliaus Y karta. Būtent ji formuos didžiųjų kompanijų kultūrą, viziją. O juos erzins daug kas, ką darys ateinanti Z karta...
Šią dieną „iksai“ (jie sudaro didžiąją dalį darbdavių) sunkiai susišneka su Y kartos jaunimu. Tai normalu – kas gi negirdėjęs apie kartų konfliktą? Skiriasi gyvenimo ir darbo filosofija... Tačiau kompanijos, kurioms rūpi jų ateitis, kurios nori ir toliau sėkmingai dirbti, turi gebėti suprasti ir išlaikyti jaunus talentus. Juolab kad abi kartos tikrai turi ko viena iš kitos pasimokyti.
Be socialinių tinklų – nė žingsnio
Y karta – pirmoji karta, užaugusi su šiuolaikinėmis technologijomis. Vadinasi, didžioji šių žmonių gyvenimo dalis vyksta internetinėje erdvėje: jie bendrauja socialiniuose tinkluose (feisbuke, tviteryje), naudojasi išmaniaisiais telefonais ir pan.
Tai turi įtakos šių žmonių elgsenai, nuostatoms ir lūkesčiams, be abejo, ir tiems lūkesčiams, kurie susiję su darbu bei darbdaviais.
Neseniai atlikus milžinišką apklausą paaiškėjo, kad bemaž trečdaliui Y kartos atstovų ieškantis darbo svarbiausia – būtent socialinės žiniasklaidos laisvė.
Taigi pirmiausia, ką privalo įsisąmoninti X kartos darbdaviai – tai, kad socialiniai tinklai jaunimui tapo gyvenimo (ir darbo) būdu, tai nebėra pramoga ir laiko švaistymas.
Jaunais darbuotojais reikia labiau pasitikėti ir suteikti jiems daugiau laisvės.
Be to, atėmęs iš „igrekų“ galimybę prisijungti prie interneto, juos gali ir susargdinti – vienos apklausos metu didelė Y kartos dalis prisipažino, kad patiria visai nemenką nerimą, negalėdami patikrinti savo išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio būsenos, negalėdami nuolatos bendrauti...
Žinoma, viena šio nerimo dalis – užgyventa priklausomybė nuo feisbuko, tačiau yra ir kita priežastis – Y karta, skirtingai nuo X kartos, užaugo apsupta nuolatinio dėmesio, todėl praradusi galimybę nuolat bendrauti, gauti dėmesio, patiria diskomfortą, jei ne depresiją.
Darbdavys turėtų žinoti, kad nors toks jaunuoliai nuolat „kybo tinkle“ (pirmenybę teikdami elektroninei komunikacijai), tai jiems visiškai netrukdo gerai atlikti darbą. Apskritai, Y kartos atstovai puikiai geba vienu metu daryti daug darbų: ir kalbėtis telefonu, ir naršyti internete, ir rašyti ataskaitą...
Ko galėtume vieni iš kitų pasimokyti? Y karta – gyvo bendravimo, profesionalumo, gyvenimiškos išminties. X karta – greito informacijos valdymo bei įsisavinimo subtilybių, smalsumo, atvirumo naujovėms...
Galimybė čia ir dabar naudotis internetu patenkina ne tik Y kartos nuolatinio bendravimo poreikius, bet ir suteikia galimybę būti ypač gerai informuotiems, išmaniems ir dėl to intensyviau dirbti.
Taigi Y kartos atstovai yra greiti ir geba itin sparčiai kaupti patirtį, jie smalsūs, imlūs, lankstūs, technologiškai išprusę, dažniausiai puikiai kalba angliškai. Sutikime, tai šiuolaikinėje ekonomikoje labai paklausu...
Žinoma, šiame kontekste X karta nėra absoliuti pralaimėtoja. Visų pirma ir tarp šios kartos žmonių yra nemažai aktyviai bendraujančiųjų socialiniuose tinkluose (statistika rodo, kad maždaug kas penktas). Ir jie, jei tik nori, puikiai išmano šiuolaikines technologijas. Be to, šių žmonių geresni tiesioginiai socialiniai įgūdžiai; jie geriau sugeba spręsti konfliktus, labiau vertina žmogiškuosius santykius.
Ko galėtume vieni iš kitų pasimokyti? Y karta – gyvo bendravimo, profesionalumo, gyvenimiškos išminties. X karta – greito informacijos valdymo bei įsisavinimo subtilybių, smalsumo, atvirumo naujovėms...
Pagarba vadovui, lojalumas darbovietei – atgyvena?
Didžioji dalis Y kartos užaugo išlepinta tėvų („iksų“) dėmesio. Todėl natūralu, kad šiltų santykių ir daug dėmesio jauni žmonės tikisi ir darbe.
X kartos žmonės, patys vaikystėje patyrę dėmesio (ir kitų dalykų) stoką, savo vaikus („igrekus“) išaugino jau kitaip. Tačiau keisti santykius darbe jiems kažkodėl sunkiau...
Taigi kokie būtų išskirtiniai X ir Y kartų bruožai
- X karta – lojalūs, nuoseklūs ir linkę darbui skirti itin didelę savo gyvenimo dalį darbuotojai. Jie nebijo darbo, geba susikoncentruoti ties užduotimi, yra atsidavę.
- Y karta vertina ir asmeninį gyvenimą, turi daug įvairių pomėgių ir dirba tam, kad galėtų užsidirbti įdomioms veikloms (dirba, kad gyventų, o ne gyvena, kad dirbtų).
Elgesio su Y karta instrukcija
- Visada išklausykite, ką jums sako Y kartos atstovas (net jei jis kalba ilgiau nei pusvalandį). Nepertraukite jo.
- Nepamirškite periodiškai rodyti dėmesio, įvertinti atliktą darbą – bendravimo, grįžtamojo ryšio stoka gali gerokai sukomplikuoti darbo santykius su „igrekais“.
- Nesugalvokite Y kartos atstovo palikti be suplanuotų atostogų ar savaitgalio.
- Taip, Y karta siekia karjeros, tačiau dauguma jos atstovų tikrai geba pasitenkinti mažais dalykais – kad tik nepersidirbtų. Tai X karta, siekdama karjeros, turėdavo darbui skirti visą savo laiką, todėl dažnai perdegdavo. Y karta į karjerą nespjauna, tačiau mėgina išsaugoti balansą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo.
- Neplanuokite toli į ateitį. Y kartai nesvarbu, kas nuostabaus bus kažkada negreitai. Su ja planuoti galima ilgiausiai metams. Jei pasibaigus šiam terminui liksite vieni kitais patenkinti, galėsite planuoti toliau.
- Nesitikėkite besąlyginės pagarbos vien dėl to, kad esate vadovas. Jei jūsų vertybės nėra artimos „igreko“ vertybėms, jis be skrupulų uždarys duris ir eis ieškoti darbo kitur. Pasitikėjimas savimi, plačios galimybės, optimizmas Y kartai leidžia savirealizaciją (asmeninį tobulėjimą) iškelti aukščiau už atsidavimą darbui ir lojalumą. Tai X karta savo kailiu patyrė santvarkų kaitą, kelias ekonomines krizes, ji privalėjo nuolaidžiauti kvailiems darbdaviams. Ši karta vardan savo darbo vietos dažnai aukodavo ne tik privatų gyvenimą, bet ir orumą. Y karta augdama visa tai stebėjo ir darė išvadas.
- X kartos vadovams reikėtų išmokti nedemonstruoti savo aukštesnio rango. Y karta nemėgsta, kai jai „mojuojama ordinais prieš nosį“... Nemėgsta įsakymų, užduočių, nuleidžiamų iš viršaus. Kitų nuomonė jiems nėra labai svarbi (juk ir socialiniuose tinkluose daugiau dalijamasi įspūdžiais nei keičiamasi nuomonėmis). „Igrekai“ pageidauja su vadovu kalbėtis kaip lygūs su lygiu, o užduotį vykdyti kūrybiškai. Štai kodėl jie dažniausiai nori laisvo darbo grafiko ir galimybės dirbti namuose.
- Nenustebkite, kad Y kartos naujokas pageidaus greitos karjeros – iš karto didesnio atlyginimo, aukštesnių pareigų. X kartos atstovai piktinasi: „Ir kur gi tu, toks jaunas, neturėdamas patirties, taip skubi?“ Naujokas išplečia akis: „Kaipgi neturiu patirties?!“ Ir tikrai – jam vos per dvidešimt, o jau apkeliavo pusę pasaulio, moka kelias kalbas, virtualiai išklausė begalę seminarų, paskaitų įvairiausiomis temomis.
Trumpas reziumė
Y kartai teks išmokti suvokti, kad norams išsipildyti kartais reikia pastangų ir darbo.
X karta turėtų mokytis nepersidirbti ir neapleisti privataus gyvenimo. Juk didžiausia X kartos bėda – nuovargis, dėl kurio tiek nervų, širdies ligų ir kitų negalavimų. Beje, sveikatai kenkia ir blogi santykiai darbe, todėl „iksams“ vertėtų išmokti nebedrebinti kinkų prieš vadovą ir rasti drąsos prireikus keisti darbą.
****
Ar tikrai „igrekai“ atviresni ir turi daugiau draugų?
X kartos atstovė dalijasi pamąstymais: „Priklausau vienai draugijai, kurioje didžioji dalis žmonių – vadinamoji Y karta. Jie tikrai labai šaunūs: veiklūs, įdomūs, kūrybiški. Tačiau ilgą laiką mane kamavo klausimas, kodėl bendraudama su jais jaučiu diskomfortą. Pagaliau suvokiau. Jie iš tiesų labai atviri. Trumpam susitikę gali iškloti savo šeimos, darbo rūpesčius. Feisbuke asmenine žinute papasakoti apie tai, kaip antroji pusė jau kurį laiką nenori mylėtis... Man iš pradžių vis atrodydavo, kad jei jau žmogus toks atviras, jei tu jam skiri laiko, mėgini išgirsti, suprasti, patarti, tai mezgasi draugystė – nuolatos prižiūrimi santykiai, rūpestingas bendravimas. Paaiškėjo, kad jiems taip neatrodo... “
Tai kiek šis atvirumas tikras, gilus?
Pasak psichologų, Y karta turi daugiau galimybių. Tai skatina didesnį vartotojiškumą, prasismelkiantį ir į žmogiškuosius santykius – bendraujama tik su tais, kurie gali būti reikalingi. Jei ne – lengva ranka švyst per bortą, ir taškas. Ši tendencija pastebima ne tik darbe, bet ir šeimoje. Palaipsniui keičiasi draugo sąvoka – plečiasi internetinių draugų ratas, o tikriems, nuoširdiems santykiams lieka vis mažiau vietos.
Šiuolaikiniai santykiai greitai užsimezga, greitai vystosi, o tai, kas greita, didelė tikimybė, yra paviršutiniška ir greitai nutrūksta. Žmonės nebemoka spręsti konfliktų – o kam, jei šitiek daug galimybių?!
Tačiau įsitraukusi į technologijų pasaulį ir sintetizuodamasi jaunoji karta save tam tikra prasme žaloja – tikro, artimo ryšio su kitu žmogumi stoka ilgainiui sukelia psichologinių rūpesčių.
Specialistų nuomone, bendravimas internete ar priešokiais viešose erdvėse greičiausiai tėra vaidmenų ir kaukių mišinys. Žmonės laikosi atstumo, baiminasi atsiverti iki galo, būti įskaudinti. Žvelgiantiesiems iš šalies toks bendravimas atrodo asmeniškas, atviras, tačiau taip nėra. X kartos atstovai pasakytų: „Deja.“ Y tik mandagiai nusijuoktų.
