Nuo gimdos kaklelio vėžio mirtų 60 procentų mažiau moterų, jei jos labiau rūpintųsi savo sveikata – bent kartą per metus pasitikrintų pas gydytoją.
Abejingumu savo sveikatai lietuvės Europoje beveik pirmauja. Pagal sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva yra 2-oje vietoje po Rumunijos.
Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys sudaro apytiksliai 12 proc. visų vėžinių moterų ligų. Kasmet diagnozuojama apie pusę milijono naujų ligos atvejų. Visa tai vyksta net ir tuomet, kai yra visos galimybės pasinaudoti svarbiausiomis prevencijos priemonėmis, kurių dėka galima užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Kristina Norvilaitė sako, kad šiandien moterims gali būti atliekamas įprastas citologinis PAP tyrimas arba skystos terpės citologinis tyrimas su didelės rizikos žmogaus papilomos virusų (ŽPV) nustatymu, kuris leidžia dar tiksliau aptikti ikivėžines gimdos kaklelio būkles. Būtent žmogaus papilomos virusas yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis. Moteris, tirdamasi dėl rizikos susirgti gimdos kaklelio vėžiu, turi galimybę atlikti daug jautresnį 16, 18 ir kitų dvylikos didelės rizikos ŽPV tyrimą, kuriuo nustatomas pats pakitimų sukėlėjas. Pasaulyje vis daugiau šalių ŽPV tyrimą siūloma atlikti kaip pirminį patikros tyrimą.
Atliekant citologinį tyrimą iš skystos terpės, iš tos pačios tiriamosios medžiagos galima atlikti ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nustatymo tyrimus bei lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus (tokius kaip Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis ir kt.).
Paskutinė sausio savaitė laikoma Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaite. Ta proga gydytoja akušerė-ginekologė K.Norvilaitė primena, ką svarbu žinoti apie šią ligą, kaip nuo jos apsisaugoti ir kaip išvengti.
– Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
– Gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios pagrindinė atsiradimo priežastis šiandien jau žinoma. Ligą sukelia žmogaus papilomos virusas. Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 120 ŽPV tipų, 14-ka jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika. Jie sukelia net 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
– Kaip dažnai moterys užsikrečia ŽPV?
– Tyrimai rodo, kad 80 procentų moterų, sulaukusių 50 metų, jau būna susidūrusios su žmogaus papilomos virusais. ŽPV plinta kontaktiniu būdu, per odą, gleivinių mikrotraumas, lytiniu būdu, gimdant. Dauguma šių virusų nepavojingi, su daugeliu susidoroja moterų imuninė sistema. Tačiau dalis ŽPV organizme lieka ir gali ilgainiui sukelti vėžį. Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnis pavojus užsikrėsti mirtina viruso atmaina, kurios moters organizmas nepajėgs įveikti. Antra vertus, derėtų suprasti, kad net ir turint vieną partnerį, ŽPV tyrimo rezultatas gali būti teigiamas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prof. S.Čaplinskas: ką kiekviena moteris turi žinoti apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją?
– Ar užsikrėtus virusu reiškia, kad susirgsite vėžiu?
– Ne, jei moteriai diagnozuota ŽPV infekcija, dar nereiškia, kad ji serga ar tikrai susirgs gimdos kaklelio vėžiu. Jeigu atlikus didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimą paaiškėja, kad moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV, ji turi imtis prevencinių veiksmų. Svarbiausia – profilaktiškai lankytis pas gydytoją ginekologą ir reguliariai atlikti paskirtus tyrimus pagal jo rekomendacijas.
90 proc. ŽPV infekcijų natūraliai išnyksta per dvejus metus. Vis dėlto nėra iki galo nustatyta, ar virusas visiškai išnyksta, ar imuninė sistema užslopina taip, kad jo neįmanoma aptikti. Tikėtina, kad vis dėlto po kurio laiko, net po kelerių metų, virusas vėl gali tapti aktyvus, todėl svarbu vadovautis gydytojo rekomendacijomis ir pakartoti ŽPV tyrimą.
– Kokio amžiaus moterys dažniausiai suserga gimdos kaklelio vėžiu?
Derėtų suprasti, kad net ir turint vieną partnerį, ŽPV tyrimo rezultatas gali būti teigiamas.
– Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu suserga 35–55 metų moterys. Ši liga vystosi ilgai. ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio displaziją arba nenormalių ląstelių augimą. Per keletą metų gimdos kaklelio ląstelės gali taip pakisti, kad negydant išsivystys į gimdos kaklelio vėžį. Todėl jauna moteris, profilaktiškai nesilankanti pas gydytoją ir neatliekanti paskirtų tyrimų, kenkia sau, nes ligos rizika tik didėja. Laiku diagnozuoti ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai išgydomi. Lietuvoje vykdoma prevencijos programa yra skirta moterims nuo 25 metų.
– Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio?
– Pagrindinė Lietuvoje siūloma priemonė – jau minėtas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Tai gali būti įprastas tyrimas, vadinamas PAP testu, arba skystos terpės citopatologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas kartu atliekant 16, 18 ir kitų dvylikos didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tipų nustatymą. Renkantis citologinį tyrimą reikėtų atkreipti dėmesį į jo jautrumą nustatant pakitimus. Jei tyrimai rodo, kad nėra ląstelių pakitimų ir užkrato didelės rizikos ŽPV virusu, moteris gali jaustis saugi net kelerius metus.
Lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ir atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą rekomenduojama kasmet. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, lieka itin nedidelė tikimybė, kad išsivystys ši pavojinga onkologinė liga.
Kita labai veiksminga profilaktikos priemonė, galinti apsaugoti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos poveikio ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina nuo ŽPV. Tyrimų duomenimis, 9–12 metų neturėjusių lytinių santykių mergaičių vakcinacija nuo ŽPV gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką gali sumažinti net 93 proc. Pasiskiepijusios merginos ir moterys įgyja imunitetą labiausiai paplitusioms žmogaus papilomos viruso atmainoms. Tačiau ir pasiskiepijus reikia reguliariai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą bei atlikti citologinius gimdos kaklelio tyrimus.
Lytiškai aktyvūs asmenys gali sumažinti riziką užsikrėsti ar perduoti ŽPV naudodami prezervatyvą kiekvienų lytinių santykių metu.
