Anot Mindaugo, regėjimas yra žymiai pagerėjęs ir pakankamas visiems kasdieniams poreikiams: tiek vairavimui, tiek darbui prie kompiuterio, tiek atliekant kitas veiklas. 28 metų vyras Vilniuje organizuoja reguliarias regėjimo stiprinimo praktikas, kurios atviros visiems, kas tik nori prisijungti.
Akiniai kėlė didelį diskomfortą
„Akiniai žiūrėjimui į tolį (trumparegystė) man buvo išrašyti 3–4 klasėje, juos naudojau televizoriaus žiūrėjimui. Mokykloje akinius užsidėdavau retai, juos nešioti buvo didžiulis stresas, greičiausiai dėl to su akiniais matydavau dar prasčiau nei be akinių. Jaučiausi akiniuotis.
Dabar paprasčiau, didžioji dalis žmonių yra su akiniais, o tada buvo tikrai psichologiškai sudėtinga. Ir ne tik psichologiškai. Žaisdamas krepšinį laiku nepamatydavau kamuolio ar perduodavau kamuolį savo priešininkui – juk jie visi panašūs! Šaltuoju laikotarpiu pereinant iš šaltos aplinkos į šiltą akinių rasojimas buvo dar vienas nepatogumas.
Kas 2–3 metus akinius vis reikėdavo pastiprinti maždaug tokia seka: -0,7 D; -1,5 D; -2,5 D; -3,5; -4 D“, – prisimena M.Mitkevičius.
Nenorėjo visą gyvenimą būti priklausomas nuo akinių
Su regėjimo stiprinimo metodais Mindaugas susipažino maždaug prieš 10 metų – atrado Williamo H. Bateso elektroninę knygą „The Cure of Imperfect Sight by Treatment Without Glasses“. Įžangoje buvo aprašytas paprastas pratimas, kurį atlikus Mindaugo regėjimas iškart pagerėjo, visas kambarys išryškėjo.
„Tai buvo ženklas, kad mano akys yra visiškai sveikos ir gali vėl puikiai matyti. Perskaičiau knygą, dariau pratimus. Po savaitės laiko atsirado pirmieji momentiniai regėjimo pagerėjimo blyksniai, ypač būnant lauke ir apie nieką negalvojant – viskas tapdavo labai ryšku. Bet sumirksėjus vėl pradingdavo. Ryškių blyksnių atsirasdavo vis daugiau, bet taip ir neužsilaikydavo ilgesniam laikui“, – susidomėjimo pratimais pradžią pasakoja Mindaugas.
Po mėnesio ar kelių sumažėjo jo entuziazmas daryti pratimus, nes nebuvo nuolatinio pagerėjimo. Vėliau susirasdavo ir išbandydavo įvairius kitus regėjimo atstatymo pratimus. Kai sąžiningai darydavo, aplankydavo daugiau ryškių vaizdinių, bet vos tik padarydavo ilgesnes pertraukas, viskas sugrįždavo atgal.
Taip daugelį metų vis grįždavo trumpam prie regėjimo atstatymo praktikų, pasiekdavo momentinio pagerėjimo ir vėl apleisdavo.
„Nežinojau ir nesupratau, kodėl pagerėjęs regėjimas neužsilieka. O buvo momentų, kad ir pablogėdavo“, – prisipažįsta vyras.
Pagrindinė klaida – akinių nešiojimas
Esminis lūžis įvyko 2015 m. rudenį, kai jis atvyko į Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamą regėjimo stiprinimo stovyklą „Šalin akinius!“. Čia įsisąmonino vieną esminių principų – užsiimant regėjimo atstatymu, reikia visiškai atsisakyti akinių arba, jei tai neįmanoma, susimažinti jų stiprumą (dioptrijas) ir naudoti kuo rečiau. Tai privaloma sąlyga!
Jau geriau kažko nematyti be akinių, bet gyventi atsipalaidavus, nei matyti viską su akiniais, bet gyventi nuolatinėje įtampoje.
„Iki šios stovyklos mano progresą stabdė tai, kad nepriklausomai nuo kintančio ir gerėjančio regėjimo, naudojau vis tuos pačius akinius, laukdamas, kada jie taps per stiprūs. Stovykloje savaitę pabuvęs be akinių, iš jos išvažiavau su -3 D akiniais ir stipresnių niekad nebesidėjau.
Pernai pavasarį vėl atvykau į stovyklą ir išvažiavau su -2 D stiprumo akiniais, Po rudens stovyklos įsigijau -1 D akinius ir esant poreikiui kaitaliodavau su -2 D akiniais. Galiausiai išsiversdavau tik su -1 D stiprumo akiniais – ir pagaliau nebereikia jokių akinių!“, – gerėjimo momentais dalijasi Mindaugas.
Akivaizdus progresas, kai užtenka vis silpnesnių akinių, pamatoma vis daugiau aiškių vaizdų, ryškėja spalvos, detalės, tapo vienu didžiausių stimulų Mindaugui domėtis tuo toliau, dalintis savo patirtimi. Todėl į šiųmetę pavasario regėjimo atstatymo stovyklą jau atvyko kaip savanoris.
Milžinišką postūmį jam taip pat padarė Thomo Quackenbusho knyga „Relearning to See: Improve Your Eyesight Naturally!“, kurią pradėjo skaityti po pirmųjų stovyklų. Joje labai aiškiai ir išsamiai aprašyti W.H.Bateso metodo principai, fizikiniai dėsniai, akies anatomija, papildomi komentarai, patikslinantys tekstus iš originalios Bateso knygos ir žurnalų, bei paties knygos autoriaus patirtis, atstatant savo regėjimą. Iš šitos knygos Mindaugas sužinojo daugelį savo darytų klaidų gerinant regėjimą.
Jaučia laisvę ir pasitikėjimą
„Pradėjus daryti regėjimo atstatymo praktikas, akiniai tapo diskomfortiškas, akių judesius sukaustantis ir įtampą keliantis svetimkūnis. Jau geriau kažko nematyti be akinių, bet gyventi atsipalaidavus, nei matyti viską su akiniais, bet gyventi nuolatinėje įtampoje. Atsisakęs akinių jaučiu didesnę laisvę ir pasitikėjimą.
Susigrąžinti regėjimą įmanoma netgi visą dieną dirbant prie kompiuterio. Tereikia norėti skirti tam dėmesio, daryti pertraukėles ir išmokti kitaip mąstyti bei žiūrėti. Kadangi regėjimas labiau susijęs su protu nei su pačiomis akimis, tai regėjimo pagerėjimas visą kūną paveikia globaliau: mažiau psichologinės įtampos, geresnis miegas, geresnis fizinis akių ir viso kūno poilsis“, – tikina Mindaugas.
