„Dirbtiniai transriebalai susidaro, kai augaliniai aliejai cheminiu būdu yra kietinami arba, kitaip tariant, hidrinami. Kai matome, kad maisto produkto sudėtyje yra iš dalies hidrinti riebalai, tai galime galvoti, kad ten bus ir transriebalų“, – aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovė Ilona Drulytė.
Per didelis transriebalų vartojimas gali sukelti kraujotakos sistemos ligas – aterosklerozę ar koronarinę širdies ligą.
„Tai yra didžiulė sergamumo ir mirtingumo priežastis. Tarp visų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje sergamumas šia liga yra pats didžiausias, todėl mums, kaip niekam kitam, svarbu žinoti apie transriebalų kiekį maisto produktuose ir riboti jų vartojimą“, – tikina I.Drulytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Transriebalai: kokių produktų sudėtyje jų yra ir kaip atskirti „riebalus žudikus“ etiketėje?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per dieną žmogui rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 2 g šių riebalų. Tai maždaug pusė arbatinio šaukštelio margarino. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra rašoma produktų etiketėse ir vengti gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Nemažesnį pavojų kelia kepiniuose naudojami sviesto pakaitalai ir gruzdintuvėje paruoštas maistas.
„Tai yra įvairūs kepiniai, įvairūs pyragai, kiti konditerijos gaminiai, kreminė konditerija. Saldainiuose gana didelius kiekius mes aptinkame. Taip pat gali būti ir sūrio gaminiuose, ir grietinės gaminiuose, kur yra grietinės ir augalinių riebalų mišiniai“, – vardija Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovė.
Kol kas Lietuvoje ant maisto produktų pakuočių neprivaloma nurodyti, kokią gaminio dalį sudaro transriebalai. Taip pat nėra nustatytas ir leidžiamas didžiausias jų kiekis produkte. Todėl vartotojai turi būti itin dėmesingi ir atidžiai rinktis, kuo lepinti savo skrandį.