Dr. Lalitaa Suglani yra Birmingame dirbanti klinikinė psichologė, knygos „High-Functioning Anxiety A 5-step Guide To Calming The Inner Panic and Thriving“ autorė, rašoma „Daily Mail“.
Ji taip pat kuria turinį, dalijasi įrašais psichikos sveikatos temomis socialiniame tinkle „Instagram“, kur ją seka apie 164 000 sekėjų.
Neseniai internete paskelbta dr. L.Suglani žinutė vadinosi „Labai jautraus žmogaus (HSP – angl. highly sensitive person) požymiai“.
Būti labai jautriu žmogumi nėra klinikinė diagnozė, o veikiau - asmenybės bruožas. Pasak Amerikos psichologų asociacijos: „Labai jautraus asmens (angl. Highly Sensitive Person, HSP) skalė – tai jautrumo jutimų apdorojimui matas, kuris suprantamas kaip didelis jautrumas subtiliems ir išoriniams dirgikliams“.
Šį terminą XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje sugalvojo psichologė Elaine Aron, kuri šią temą tyrinėjo dešimtmečius. Psichologės teigimu, ypač jautrūs žmonės yra tam tikra populiacijos dalis, o kai kuriais skaičiavimais jie sudaro apie 15-20 proc. gyventojų.
E.Aron teigia, kad labai jautrūs žmonės pasižymi ir jautrumu sensoriniam apdorojimui (SPS – angl. sensory-processing sensitivity). Dėl aukšto SPS lygio asmuo pasižymi didesniu emociniu jautrumu, labiau reaguoja į vidinius ir išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, šviesą, triukšmą ir skausmą.
L.Suglani sudarytame sąraše buvo 10 dalykų, kurie būdingi itin jautriam žmogui. Kokie jie?
- Poreikis reguliariai leisti laiką vienam.
- Intensyvi reakcija į kritiką.
- Lengvas pasidavimas dirgiklių poveikiui.
- Turtingas vidinis gyvenimas ir vaizduotė.
- Stipri intuicija ir nuojauta.
- Empatija ir užuojauta.
- Sustiprintų emocinių reakcijų patyrimas.
- Jautrumas triukšmui, šviesai ar tekstūrai.
- Pojūtis, kad yra užvaldytas smurtinės ar neigiamos informacijos.
- Diskomforto jausmas perpildytoje ar judrioje aplinkoje.
Šiuos išvardintus dalykus galima papildyti ir dar keliais. Štai verywellmind.com rašoma, kad didelis jautrumas yra asmenybės bruožas, apimantis padidėjusį jautrumą tiek teigiamam, tiek neigiamam poveikiui. Pasak šį asmenybės bruožą nustačiusių mokslininkų, tokiam būdingi keli bruožai ar savybės:
- Smurtiniai filmai ir laidos atrodo pernelyg intensyvūs ir kelia nerimą.
- Giliai sujaudina grožis, išreikštas mene, gamtoje ar žmogaus dvasioje, o kartais net gera reklama.
- Paveikia juslių dirgikliai, pavyzdžiui, triukšminga minia, ryškios šviesos ar nepatogūs drabužiai.
- Jaučiate, kad reikia poilsio (ne tik pageidaujate), ypač kai dienos būna įtemptos; reikia pasitraukti į tamsų, ramų kambarį.
- Turtingas ir sudėtingas vidinis gyvenimas, kupinas gilių minčių ir su jomis susijusių stiprių jausmų.
O kas gi lemia didelį jautrumą?
Turbūt tie, kurie save laiko ypač jautriais žmonėmis, užduoda sau klausimą – kas tai lemia? Greičiausiai tai priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, evoliucijos, aplinkos, genetikos ir ankstyvosios vaikystės patirties, toliau teigiama verywellmind.com.
Tyrimai rodo, kad didelis jautrumas yra evoliucinis bruožas, didinantis išgyvenimo tikimybę, nes jautrūs žmonės nuolat stebi potencialius plėšrūnus ar pavojingas situacijas. Žinoma, nuolatinis budrumas, kai nėra jokios tiesioginės grėsmės, dažnai sukelia nerimą.
Tyrimai taip pat rodo, kad tėvų šilumos trūkumas augant gali paskatinti vaiką išsiugdyti didelį jautrumą ir perkelti šį bruožą į suaugusiųjų amžių. Tas pats pasakytina ir apie neigiamą ankstyvosios vaikystės patirtį. Jei vaikystėje patyrėte traumą, gali būti labiau tikėtina, kad suaugę tapsite ypač jautriu asmeniu.
Didelį jautrumą gali lemti ir genetika. Ypač svarbų vaidmenį gali atlikti dopamino sistema. Ji turi įtakos asmenybei ir gali lemti, kad kai kurie žmonės yra labiau linkę tapti labai jautrūs nei kiti. Didelis jautrumas taip pat yra paveldimas. Be to, jūsų genai gali išsivystyti kaip atsakas į neigiamą ankstyvą patirtį, todėl esate labiau linkę tapti ypač jautriu asmeniu.
Ieškoti būdų, kaip susidoroti su gyvenimo stresu, gali būti ypač naudinga, jei esate jautresnė asmenybė. Didelė dalis jūsų, kaip itin jautraus žmogaus, streso mažinimo plano gali būti susijusi su izoliavimu nuo per daug dirgiklių. Padarykite barjerą tarp savęs ir jus veikiančių dirgiklių, kurie jus užvaldo. Žinokite, kas jums sukelia stresą, ir išmokite to vengti. Kas gali padėti?
- Į savo dienotvarkę įtraukite teigiamus potyrius, kad izoliuotumėte save nuo papildomo streso, su kuriuo galite susidurti.
- Venkite tokių stresą sukeliančių veiksnių, kaip siaubo filmai ir žmonės, kurie atima jūsų teigiamą energiją, kelia jums didelius reikalavimus arba verčia jaustis blogai.
- Išmokite pasakyti „ne“ didžiuliams reikalavimams ir jaustis gerai, ir sukurkite savo gyvenime perimetrą.
- Sukurkite saugią erdvę. Tegul jūsų namai būna raminanti aplinka.
