„Iki trisdešimties net neturėjau minčių apie santuoką. Vėliau sutikau būsimą žmoną ir labai užsimaniau vaiko. Mes išbandėme visus įmanomus būdus, tačiau penkis metus susilaukti negalėjome. Galiausiai sulaukėme Dievo dovanos – dukrytės Marijos. Ir šiuo metu esu labai laimingas“, – šypsosi vyras.
Ramūnas pirmą kartą tėčiu tapo dar neturėdamas dvidešimties. Vyras turi dvi suaugusias dukras ir du sūnus.
„Galiu patvirtinti, kad su kiekvieno vaiko atsiradimu aš vis jaunėju. Šiuo metu jaučiuosi lyg 22-jų, – šypsosi vyras. – Jei ne vaikai, aš jau būčiau psichologinis pensininkas“.
Ramūno gyvenimas susiklostė taip, kad vedęs jis buvo du kartus, o keturių vaikų susilaukė nuo skirtingų moterų, tad natūralu, kad vaikai didžiąją gyvenimo dalį leido su savo mamomis.
„Žinant mano charakterį, pasaulėžiūrą ir gyvenimo supratimą, aš džiaugiuosi, kad mano vaikai vaikystėje ir paauglystėje sąlyginai nedaug laiko praleido su manimi. Žvelgiu į savo suaugusias dukras, vyresnį sūnų ir džiaugiuosi tuo, ką matau, nes tikrai žinau, kad pats to nenorėdamas, aš būčiau juos vertęs šokti pagal savo dūdelę. Jie turėjo daugiau laisvės savo pasaulio pažinimui. Mano charakteris šeimoje tikrai yra ne pasaka ir ne gėlytė“, – prisipažįsta Ramūnas.
Prakalbus apie tai, ar vyrai jaučia atsakomybę už tai, kuo užaugs jų vaikai, Artūras patvirtino, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog visi tėvai bando iš vaikų kažką „nulipdyti“. „Aš turiu tam tikrą įsivaizdavimą, kuo galėtų būti mano dukra, bet aš stengiuosi leisti savo vaikui augti. Kol jai šešeri, aš leidžiu dukrai viską išbandyti, pradedant gimnastika, baigiant robotika. Aš leisiu jai pasirinkti savo kelią, o aš galiu padaryti tik tai, kas geriausio priklauso nuo manęs.
Man labai svarbu surasti balansą, kad netapčiau tas, kuris ją įrėmina. Man svarbiausia, kad ji užaugtų geru žmogumi ir būtų laiminga, nepriklausomai nuo to, ką ji gyvenime bus pasiekusi“, – sako vyras ir pabrėžia – vaikus reikia nuo mažų dienų nukreipti į tas veiklas, kurios ugdo discipliną.
Fondas „Mamų unija“ kviečia visus nelikti abejingais, kai kalbama apie emocinę tėvų sveikatą. Kai suserga vaikas, kartu „suserga“ ir visa šeima. Jei jaučiate, kad galite prisidėti prie pagalbos tėvams, susiduriančiais su emocinėmis traumomis, susirgus vaikui, ar išgyvenantiems netektį, dalinamės rekvizitais paramai.
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
A.S. LT77 7300 0101 4079 5625
SWIFT kodas: HABALT22 Swedbank
Paskirtis: Tėvų psichologinei pagalbai
Paypal sistema: egle@mamuunija.lt