„Smulkioji motorika yra gebėjimas atlikti įvairius koordinuotus veiksmus, pradedant nuo nedidelio žaisliuko pakėlimo ir baigiant piešimu, rašymu, konstravimu ar tokiais buityje įprastais veiksmais kaip sagos užsegimas ar batų raištelių užsirišimas. Dažniausiai smulkioji motorika vystosi per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kai jis susipažįsta su aplinkoje esančiais objektais, bet ją reikia lavinti ir toliau“, – pranešime žiniasklaidai teigia Jovita Ponomariovienė, „Vitlio darželio“ vadovė.
Kaip atpažinti sunkumus?
Anot ekspertės, pasitaiko atvejų, kai vaikų smulkiosios motorikos raida atsilieka. Įtarti tokią situaciją galima, jei vaikui piešiant ar spalvinant sunku laikytis linijų ar kyla iššūkių norint ką nors iškirpti. Jei vaikas šiek tiek vyresnis, smulkiosios motorikos sunkumus gali rodyti labai netaisyklinga rašysena. Raidės gali būti prastai suformuotos, nevienodo dydžio arba sunkiai perskaitomos.
Lėtesnė smulkiosios motorikos raida gali paveikti ir rankų bei akių koordinaciją, todėl gali būti sunku sugauti ar mesti kamuolį, pataikyti į taikinį. Tai gali byloti ir dažnai iš rankų krentantys daiktai, nes vaikui sunku juos laikyti suspaudus.
Smulkioji motorika atsakinga ir už kalbos raidą
J. Ponomariovienės teigimu, šie gebėjimai yra tiesiogiai susiję ir su vaiko kalbos raida. Galvos smegenų žievėje yra sritis, atsakinga už rankų pirštų, riešų ir plaštakų judesius. Ši sritis yra šalia motorinio kalbos centro, todėl smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja šio centro veiklą, prisidedant prie kalbos vystymosi. Tad, kai vaikas atlieka įvairius pirštų judesius, skatinamas ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, padedant tobulėti smegenų brandai.
„Smulkiosios motorikos gebėjimai yra labai svarbūs bendram vaikų vystymuisi, nes leidžia atlikti užduotis, reikalaujančias tikslių mažų raumenų grupių judesių. Rašymo, piešimo ir manipuliavimo daiktais įgūdžiai vėliau bus labai svarbūs ir akademinėje veikloje, pasiekimams, socialinei sąveikai ir kasdienei veiklai. Vaikams tobulėjant ankstyvojoje vaikystėje, jų smulkiosios motorikos gebėjimai gerėja, o tai padeda jiems tapti savarankiškesniais atliekant kasdienes užduotis. Tad smulkioji motorika yra labai svarbus sveikos raidos aspektas ir tai yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos galima spręsti apie pasirengimą mokyklai“, – pastebi J. Ponomariovienė.
Pradėti lavinti nuo pirmųjų dienų
Ekspertės įsitikinimu, pradėti stiprinti smulkiosios motorikos gebėjimus reikia nuo pat pirmųjų vaiko dienų. Tai padaryti galima masažuojant pirštelius, juos lankstant, skaičiuojat, žaidžiant visiems puikiai žinomą žaidimą „virė virė košę“ ar plojant „katutes“. Vaikui augant turėtų keistis ir žaidimai bei priemonės, kurios skatina motorikos vystymąsi. Kitaip tariant, užduotys turėtų sunkėti pagal vaiko amžių – kuo didesnis vaikas, tuo daiktai, su kuriais lavinama motorika, turėtų smulkėti, būti sunkiau suspaudžiami ar ištraukiami.
„Svarbu prisotinti vaiko aplinką priemonėmis, kurias jis galėtų liesti, dėlioti, pavyzdžiui, trikampę kaladėlę padėti į jai skirtą formą, užmauti žiedą ant stovo ar kt. Priemonių galite pasirinkti ir išėję kartu su vaiku į lauką – kaštonai, gilės, akmenukai, lapai, smėlis. Visa tai atsinešę namo galite rūšiuoti, dėlioti ar smėlyje piešti pirštukais“, – pasakoja „Vitlio darželio“ vadovė.
Kuo didesnis vaikas, tuo daiktai, su kuriais lavinama motorika, turėtų smulkėti, būti sunkiau suspaudžiami ar ištraukiami.
Penki būdai pirštų miklumui stiprinti
Anot jos, norint lavinti vaikų smulkiąją motoriką, galima pasitelkti pačias paprasčiausias, buityje naudojamas priemones. Penki žemiau pateikti patarimai padės tėvams geriau suprasti, kaip padėti vaikams lavinti pirštų miklumą.
Žaislai ir užduotys
Pasirinkite žaislus, kurie skatina pirštų judesius, kaip, pavyzdžiui, rakteliai, kubeliai, konstruktoriai, kaladėlės. Dėliodami kaladėles vieną ant kitos vaikai lavins pirštų miklumą. Sudėtingesnių užduočių sprendimas, tokių kaip dėlionės ar konstruktoriai, gali padėti lavinti precizinius vaikų pirštų judesius.
Piešimas ir spalvinimas
Suteikite galimybę vaikui piešti ir tapyti, naudojant skirtingus rašiklius, t.y. pieštukus, teptukus ar kitas priemones. Pasitelkite skirtingų spalvų rašymo priemones. Skatinkite brėžti linijas, apskritimus, kvadratus ir kitas elementarias formas. Visa tai lavina tikslumą ir koordinaciją.
Lavinti smulkiąją motoriką galima ir pasitelkus paprasčiausius daiktus virtuvėje.
Karpymas, lipdymas, lankstymas
Leiskite vaikams klijuoti, lankstyti popierių, karpyti įvairias formas. Lipdykite įvairius darbelius iš modelino. Svarbiausia čia – ne rezultatas, o pats procesas, kad vaikas prisiliestų prie šios medžiagos. Be to, tai ne tik lavins smulkiąją motoriką, bet ir ugdys kūrybiškumą.
Raištelių rišimas, sagų segimas
Kuo anksčiau pradėkite mokyti vaikus savarankiškai užsirišti raštelius, segti sagas, užsitraukti užtrauktukus, nes tai puikus būdas lavinti pirštų judesius. Laikas, kada vaikai išmoksta šių kasdienių veiksmų, gali skirtis, bet paprastai tai įvyksta iki 5–7 metų. Pirmiausia išmokstama užsisegti užtrauktuką ir sagą, o kiek vėliau ir užsirišti batų raištelius.
Smulkių daiktų rūšiavimas
Lavinti smulkiąją motoriką galima ir pasitelkus paprasčiausius daiktus virtuvėje. Pavyzdžiui, leiskite vaikams pagal spalvas surūšiuoti pupeles į skirtingas lėkštes, verkite tuščiavidurius makaronus, spalvinkite ryžius, masažuokite rankytes surišdami grikius į ryšulėlį. Dėliokite giles, kaštonus ar kankorėžius pagal jų dydį. Tai ne tik lavins smulkiąją motoriką, bet kartu ir stimuliuos vaiko pojūčius.
Tiesa, J. Ponomariovienė teigia, kad svarbiausia lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius, būti kantriems, palaikyti vaikus ir skatinti jų pastangas. O jei visos šios priemonės nepadeda ir toliau kyla iššūkių, visuomet galima pasikonsultuoti su šios srities specialistais.