Kiekvieną savaitę 15min GYVENIMAS rasite tinklaraščio „Raising free kids“ įkūrėjos Linos Banytės-Surplienės, 16 metų dirbusios finansų ir mokesčių srityje, o pastaruosius ketverius metus aktyviai besidominčios vaikų ir pinigų tema, straipsnius.
Paskui girdžiu daug „nusiskundimų“ – „mano vaikas nesugalvoja, ką daryti su gautais pinigais“; „mano vaikas pripirko klasiokams ledų už visus savo pinigus“; „mano vaikas kažkur pasidėjo savo pinigus ir dabar neberanda“ ir pan.
Duodami kišenpinigius galime lengvai išmokyti vaikus pagrindinių finansinių koncepcijų ir padėti jiems suformuoti tinkamus pinigų valdymo įgūdžius – tokius kaip biudžetavimas. Taigi iš esmės tai yra geriausia ir lengvai prieinama bei įgyvendinama priemonė tėvams mokyti vaikus apie pinigus.
Tačiau ši priemonė dažnai yra netinkamai išnaudojama. Juk jeigu nusipirkome knygą ir laikome ją prie lovos ruošdamiesi skaityti – nedaug ko išmoksime, ar ne taip?
Todėl šįkart noriu pakalbėti apie 5 dažniausiai tėvų daromas klaidas, susijusias su kišenpinigių vaikams davimu.
1. Duodame pinigų, bet neperleidžiame atsakomybių
Kišenpinigių esminis veikimo principas yra toks – jei mes pradedame duoti pinigų savo vaikams, vadinasi, mūsų išleidžiamų pinigų kiekis sumažėja kišenpinigių suma.
Vis dar dažnai sutinku žmonių, kurie sako, kad jie uždirba per mažai pinigų, kad galėtų duoti kišenpinigių vaikams. Lyg kišenpinigiai vaikams būtų papildomos išlaidos. Iš tiesų kai kuriose šeimose taip ir yra. Tačiau taip būti neturėtų.
Jei vaikams pradedame duoti kišenpinigius, tai reikėtų daryti reguliariai.
Jei jūs iki šiol mažas smulkmenas parduotuvėje vaikams pirkdavote už savo pinigus, kai pradėsite duoti kišenpinigius, turėtumėte sutarti, kad tas mažas smulkmenas dabar pirks patys vaikai. Taip pat galite perleisti ir kitas atsakomybes – pavyzdžiui, už savo pinigus jie gali pirkti dovanas, kai eina į draugų gimtadienius; naujus daiktus, jei ką nors pameta, ir pan.
Kuo daugiau atsakomybių perleidžiate, tuo daugiau turėtumėte duoti kišenpinigių. Tačiau bendra šeimos išleidžiama pinigų suma neturėtų pasikeisti!
2. Nenustatome kišenpinigių naudojimo taisyklių
Kam yra tekę su vaiku įsivelti į diskusijas, ką jis gali pirkti už savo pinigus, o ko negali? Arba ar tą daiktą vaikas turėtų pirkti už savo pinigus, ar visgi turėtumėte nupirkti jūs?
Jei yra tekę diskutuoti šiais klausimais, greičiausiai problema – kad iš anksto neaptarėte pagrindinių kišenpinigių naudojimo taisyklių.
- Kiek kišenpinigių vaikas turėtų atsidėti taupymui?
- Ko jūs už kišenpinigius bet kuriuo atveju jam neleistumėte pirkti?
- Ar kišenpinigiai skirti ir maistui mokykloje?
- Kiek jūs galite kištis į vaiko sprendimą pirkti daiktą?
Svarbu su vaiku aptarti šiuos ir kitus jums aktualius klausimus tam, kad atsidūrus konkrečioje situacijoje nebereikėtų vėl ir vėl diskutuoti apie tą patį.
3. Trūksta nuoseklumo
Ties šiuo punktu turbūt galiu ramiai pasakyti – kas iš jūsų be šios nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį.
Nes nuoseklumo mums, tėvams, kartais pritrūksta. Tiesiog – tiek daug reikalų, kad neįmanoma visada ir dėl visko būtų super nuosekliam.
Kalbant apie kišenpinigius, nuoseklumas svarbu, t. y. jei vaikams pradedame duoti kišenpinigius, tai reikėtų daryti reguliariai. Tyrimai rodo, kad geriau iš viso jokių kišenpinigių nei kišenpinigiai retkarčiais arba tada, kai turite grynųjų.
4. Per daug kišamės į vaikų sprendimus pirkti
Labai jau norisi kartais vaikus apsaugoti nuo klaidų. Todėl, kai matome, kad vaikas nori nusipirkti ką nors, ko (mes esame 100 proc. tuo tikri!) ateityje tikrai gailėsis, labai norisi jį griebti už rankos ir sulaikyti. Pasakyti, kad mes žinome geriau!
Tačiau, kaip vaikas mokysis elgtis su pinigais, jei nesimokys iš savo klaidų? Turime leisti vaikui klysti!
Taigi – sutariame esmines kišenpinigių naudojimo taisykles ir tada leidžiame klysti. Net tada, kai labai labai norisi sulaikyti, leiskime priimti sprendimą savo galva.
5. Naudojame kišenpinigius kaip disciplinos priemonę
„Nepasiklosi lovos, nuimsiu kišenpinigius!“ – grasiname mes, kai vaikai neklauso. Naudoti kišenpinigius kaip disciplinos užtikrinimo priemonę – nelabai gera mintis. Nes kišenpinigių paskirtis – kad vaikai mokytųsi elgtis su pinigais. Jei juos naudosime kaip disciplinos užtikrinimo priemonę, o vaikas bus ypač neklusnus, greitai gali likti iš viso be kišenpinigių.
Todėl disciplinai užtikrinti geriau naudokime kitus dalykus – pavyzdžiui, paskatinimus (daugiau laiko kartu, maži mieli dalykėliai, ekranų laikas ir pan.).
Jei norite daugiau sužinoti apie kišenpinigius, galite parsisiųsti nemokamą el. knygą „Kišenpinigiai vaikams. 10 klausimų“.