Teisininkas Julius Paškevičius – apie penkias netikėtas paveldėjimo galimybes

Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aprašytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK).
Testamentas / Dr. Julius Paškevičius
Testamentas / Dr. Julius Paškevičius / Asmeninė nuotr.

Daugelis tikriausiai yra bent jau girdėję bendrą taisyklę, kad palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Taip pat CK nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles:

  1. Vaikai;
  2. Tėvai, vaikaičiai (anūkai);
  3. Seneliai ir provaikaičiai;
  4. Broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
  5. Brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
  6. Tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jei pirmoje eilėje įpėdinių nėra, – antros eilės įpėdiniai. Vis tik nepriklausomai nuo įpėdinių eiliškumo, įpėdiniai gali neįgyti paveldėjimo teisės arba ja nepasinaudoti dėl teisinių žinių trūkumo. Tad toliau pasidalinsiu savo patirtimi, padėjusia laimėti bylas, ir istorijomis, kai įpėdiniai paveldėjo tai, ko be profesionalios teisinės pagalbos būtų netekę.

123RF.com nuotr./ Paveldėjimas
123RF.com nuotr./ Paveldėjimas

Palikimo pagrindas yra ne vien mirtis, bet ir be žinios ilgiau nei tris metus dingusio asmens paskelbimas mirusiu teismo tvarka, kas prilygsta jo faktinei mirčiai.

Pateiksiu pavyzdį: laimėtoje byloje klientės teta išvyko į JAV ir daugiau kaip 10 metų nebuvo žinoma apie jos buvimo vietą ar gauta žinių iš jos, todėl teismo tvarka teta buvo paskelbta mirusia ir penktos eilės įpėdinė – dukterėčia – paveldėjo tetos turtą.

CK nustatyta, kad įpėdinis gali paveldėti palikėjo, nuolatinio Lietuvos gyventojo, turtą, esantį Lietuvoje. Sunkumų gali iškilti, kai palikėjas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir miršta užsienyje, o palikimas mišrus – Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esančios palikėjo banko sąskaitoje.

Būtent tokia situacija susiklostė, kai klientė negalėjo paveldėti mirusio brolio piniginių lėšų. Tik kreipusis į teismą su pareiškimu dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvoje ir įrodžius, kad palikėjas laiko Lietuvą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, teismas tenkino reikalavimą ir įpėdinė paveldėjo visą palikėjo turtą – ir nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, ir banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas.

123RF.com nuotr./Banko sąskaita
123RF.com nuotr./Banko sąskaita

Jau minėta, kad palikimą priimti galima ir faktiškai pradėjus jį valdyti. Būtent taip nutiko ir vienoje byloje, kai testamentu močiutė ir senelis savo turtą paliko anūkui, tačiau mirus močiutei, ją pergyvenęs senelis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Todėl po senelio mirties anūkas negalėjo paveldėti senelių turto pagal bendrą sutuoktinių testamentą, kuriame jis buvo nurodytas kaip įpėdinis.

Kreipusis į teismą, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad senelis po močiutės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, o anūkas (antros eilės įpėdinis) paveldėjo turtą pagal bendrą sutuoktinių testamentą, nors ir buvo pirmos eilės įpėdinių – palikėjo vaikų.

Įstatymuose įtvirtinta didesnė vaikų interesų apsauga lemia, kad nepilnamečiai turi teisę paveldėti savo tėvų turtą, nors su vienu iš tėvų nepalaiko jokių santykių. Tada už paveldėjimo teisės įgyvendinimą yra atsakingas tėvas ar mama, su kuriuo nustatyta nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta.

Tuo atveju, kai per 3 mėnesius nesikreipiama dėl palikimo priėmimo ir nepilnamečio paveldėjimo teisė lieka neįgyvendinta, teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, pavyzdžiui, mamai nežinojus apie pareigą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu per tris mėnesius po palikėjo mirties.

Įpėdiniai gali paveldėti ne vien tik nuosavybės teisę, bet ir įgyti valdymo teisę į palikėjo valdytą turtą. Tokiu būdu šią valdymo teisę galima transformuoti į nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, jei pripažįstama, kad turtas valdomas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei dešimt metu, skaičiuojant nuo to momento, kada palikėjas pradėjo tą turtą valdyti.

Gyvenime susiklosto labai daug skirtingų situacijų, tad kiekvienąkart pravartu pasikonsultuoti su paveldėjimo teisės srityje patirties turinčiu teisininku, nes kartais paprastas nežinojimas gali lemti didelius turtinius praradimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis