Advokatė: sutarti dėl vaiko išlaikymo galite ir be teismo, ir be antstolių, ar žinote, kaip

Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad mama ir tėtis turi vienodas teises ir pareigas savo vaikams, įskaitant ir pareigą išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės ar emancipacijos.
Liucija Jankoitė
Liucija Jankoitė / Organizatorių arch.nuotr.

Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems asmenims, ar ne, jie privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įtakos neturi ir tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Todėl labai svarbu žinoti, kiek abu tėvai turi skirti pinigų vaikui kas mėnesį, kada suma gali būti mažesnė ir didesnė bei kaip atgauti pinigus iš pareigos vengiančio tėvo.

Atsisakyti vaiko išlaikymo pinigų – draudžiama

„Tėvams gyvenant kartu, nesvarbu santuokoje ar ne, klausimų dažniausiai dėl vaiko išlaikymo nekyla. Paprastai diskusijų kyla tuomet, kai tėvų keliai išsiskiria ir vaikas lieka gyventi su vienu iš jų. Jei santuoka nutraukiama, nepilnamečio vaiko išlaikymas privalo būti aptartas skyrybų metu.

Tas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, negali atsisakyti išlaikymo vaikui, nes tai pinigai, skirti vaikui, o ne jam. Išlaikymas privalo būti nustatytas, kitaip teismas santuokos nenutrauks, nes bus pažeidžiami vaiko interesai “, – teigia Liucija Jankoitė, „CEE Attorneys“ advokatė.

Ekspertė priduria, kad tėvams, kurie nebuvo susituokę, pasukus skirtingais keliais nustatyti išlaikymo nėra privaloma.

Tačiau visuomet rekomenduotina tą padaryti, nes taip apsaugomi tiek vaiko interesai, tiek abiejų tėvų. Tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, visada žinos kada ir kokią sumą gaus vaiko išlaikymui.

Rekomenduojama sutarti dėl vaiko išlaikymo taikiai, nes taip sutaupoma tiek laiko, tiek tėvų pinigų. Tėvai gali sutarti dėl abiems priimtinos sumos, kuri atitinka vaiko poreikius ir interesus, o savo rašytinį susitarimą pasitvirtinti teisme. Tokiu atveju susitarimas tampa privalomas ir jei jo nevykdo kuri nors iš šalių, jis gali būti vykdomas priverstinai antstolių pagalba.

Galima susitarti taikiai arba priverčia teismas

Besiskiriantys tėvai gali sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir joje sutarti dėl vaiko išlaikymo dydžio bei mokėjimo tvarkos. Teismas gali atsisakyti tvirtinti sutartį, jei išlaikymo dydis ar mokėjimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, pavyzdžiui, sutartas išlaikymas yra per mažas. Jei sutarti geruoju nepavyksta, išlaikymo dydį bei tvarka nustato teismas ginčo teisena – vienam iš tėvų reiškiant ieškinį.

Pasak L. Jankoitės, jei santykius nutraukia nesusituokę tėvai, taip pat yra dvi galimybės – susitarti taikiai arba eiti teismo keliu. Taikaus susitarimo atveju, tėvai sudaro taikos sutartį, kurioje susitaria dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos, bei teikia ją tvirtinti teismui. Jei sutarti nepavyksta, vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti išlaikymą. Kreiptis gali ir tas iš tėvų, kuris prašo išlaikymo vaikui (su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), ir tas, kuris tą išlaikymą turi mokėti.

Skaičiuojant išlaikymo sumą svarbios visos išlaidos

Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad vaikui skiriamo išlaikymo suma turi būti proporcinga jo poreikiams bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Tam turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad nustatant paties išlaikymo dydį atsižvelgiama į keletą kriterijų. Vaiko amžius – skirtingo amžiaus vaiko (pvz. 2 ir 14 metų) poreikiai yra skirtingi. Laikas, kurį vaikas praleis su išlaikymą mokančiu tėvu/motina – kuo intensyvesnė bendravimo tvarka, tuo daugiau lėšų vaikui skirs tas, su kuriuo vaikas negyvena. Vaiko sveikatos būklė – sergančio vaiko poreikiai yra didesni, pavyzdžiui, kainuoja vaistai, procedūros, gydytojų konsultacijos, taikoma specifinė mityba. Vaiko gabumai ir polinkiai – jis gali lankyti mokamą privačią mokyklą/darželį, brangiai kainuojančius būrelius, stovyklas.

Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei tėvai išgali mokėti. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Šiuo metu nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“ (nuo 2024-01-01 – 708,4 Eur). Iš šios sumos atimami „vaiko“ pinigai, kuriuos moka SODRA (nuo 2024-01-01 – 96 Eur). Šis dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, tačiau sprendžiant dėl nepilnamečio poreikių, prioritetas taikytinas ne tik būtiniausių, bet ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui.

„Paprastai tėvai sudaro vaiko poreikių lentelę, į kurią įtraukiamos visos vaiko išlaidos (dalis buto nuomos, dalis komunalinių mokesčių, sveikatos priežiūra, mokymasis ir mokymosi reikmės, būreliai, stovyklos, korepetitoriai, papildomas lavinimas, maistas ir maitinimasis mokykloje, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, buitinės prekės, visuomeninis transportas ar kuras, internetas ir telefonas, laisvalaikis ir atostogos, žaislai, stambūs pirkiniai) ir susitaria, kuris iš tėvų kokia dalimi prisidės prie tų išlaidų padengimo. Paprastai tėvai vaiko poreikius tenkina lygiomis dalimis – po 50 proc. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik išimtiniais atvejais, kuomet vieno iš tėvų finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei kito“, – sako „CEE Attorneys“ advokatė.

Jei vaiko išlaikymo dydis siekia orientacinį – 612 Eur (708 Eur– 96 Eur), o prašomas priteisti išlaikymas iš tėvo / motinos siekia pusę šios sumos, ar yra didesnis, jis turi būti patvirtintas dokumentais ir teismo paprastai laikomas atitinkančių vaiko interesus. Tuo tarpu mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas (306 Eur) gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi didesnių materialinių galimybių.

Nustatytas išlaikymas yra mokamas į to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, banko sąskaitą. Tačiau tai nėra jo pinigai, tai vaiko pinigai, kuriuos jis valdo uzufrukto teise. Pinigai yra skirti vaiko išlaikymui ir gali būti išleisti tik vaiko poreikių tenkinimui.

Vaiko išlaikymo sumą teismas gali sumažinti arba padidinti

Teismo nustatytas vaiko išlaikymas gali būti keičiamas bendru tėvų sutarimu. Tokiu atveju tėvai sudaro taikos sutartį, kurią teikia tvirtinti teismui. Jei sutartis neprieštarauja vaiko interesams, teismas ją patvirtina.

L. Jankoitės teigimu, jei susitarti taikiai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepavyksta, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti (padidinti arba sumažinti) anksčiau nustatytą išlaikymo dydį. Teismas gali pakeisti išlaikymo dydį tik tokiu atveju, jei nustato, jog iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų ar abiejų tėvų finansinė padėtis ir / arba iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Tokie pasikeitimai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, išlaikymą teikiantis tėvas tampa neįgaliu ir jo pajamos sumažėja kelis kartus (jis nedirba ir gyvena iš neįgalumo išmokos). Tačiau jei tėvas neteko darbo, tačiau jo galimybės jį susirasti nėra pasikeitusios ir darbo netekimas, tikėtina, yra laikinas, teismas išlaikymo nemažins. Arba išlaikymą teikiantis tėvas gauna didelį palikimą/jo pajamos padidėja kelis kartus dėl pasikeitusio darbo. Taip pat, jei vaikui diagnozuojama liga, kuri reikalauja papildomų išlaidų. Tokiu atveju, teismas, tikėtina, išlaikymo sumą padidintų.

Dažnai kyla klausimas – ar galima sumažinti išlaikymo dydį, jei atsiranda nauji įsipareigojimai (paimama paskola, gimsta nauji vaikai). Paprastai atsakymas neigiamas. Paskolos gavimas teismo nelaikomas finansinės padėties pablogėjimu, nes ją dažniausiai lydi ir naujo turto atsiradimas (paskola paimama turtui įsigyti), tai – savanoriškas savo turtinės padėties koregavimas. Nauji vaikai ir prievolė juos išlaikyti irgi dažniausiai nelaikomi pakankama priežastimi. Nes asmuo, planuodamas naujus vaikus, turi įvertinti ir savo jau turimus įsipareigojimus esamiems vaikams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų